Vakarų žiniasklaida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę:Pasaulis grįžta į Lietuvą
Šiandien pasaulyje skamba Lietuva. Ne sporto, meno, ne vienadienių nuotykių sraute, o Lietuva kaip Europos kultūros lopšys, kaip Vakarų civilizacijos tėvynė.
Vakar vakare stambiausia Ispanijos (ir penktoji pagal dydį pasaulyje) naujienų agentūra EFE paėmė iš viešnagės savo tėvynėn Lietuvon susiruošusios Venesueloje populiariausio (ir stipriausios opozicijos komunistuojančiai Ugo Čiavio valdžiai) žurnalo „Zeta“ redaktorės Jūratės de Rosales platų interviu apie jos kelionės tikslą, apie Lietuvą ir baltų kilmę, apie lietuvių kalbą ir praeitį.
Jau po dviejų valandų EFE apskelbė visam pasauliui apie garbės daktarės vardo (honoris causa) Jūratei suteikimą, apie revoliucinių jos tyrinėjimų pripažinimą Amerikos ir Europos universitetuose, apie šiuo metu Vakarų akademiniuose sluoksniuose vykstančias svarbias permainas, keičiančias senovės istorijos sampratą, apie praeities vertinimą dabartinių raidos problemų ir vis aštriau kylančių kultūros likimo klausimų požiūriu. Žinia jau sklinda daugybe spaudos, eterio ir interneto, Facebook, Twitter aidų.
Romaniškasis pasaulis — Ispanija, Italija, Prancūzija, Lotynų Amerika, Kanada, kitos prancūzų ir ispanų kolonijos, frankofonijos šalys — džiūgauja: po romėnų jas valdžiusi gotų aristokratija, išvadavusi Vakarų Europą nuo arabų, atradusi ir prisijungusi Vidurio ir Pietų Ameriką, iš tikrųjų buvo ne barbarai germanai, o aukštos kultūros baltų išeiviai gudai. Smagu ir jiems, paskutinius du šimtmečius buvusiems anglų šešėlyje, sužinoti turint baltiškų šaknų, smagu jaustis esant didžios tautos palikuonimis.
Tautos, savo kultūra, padorumu, darbštumu, sumanumu ir išradimais klojusios pamatus senovės civilizacijoms. Tautos, kurios kalba senovėje buvo tapusi pasauline, dabar vadinama indoeuropiečių prokalbe. Tautos, kurios išeiviai sukūrę imperijas, senesnes už antikos imperijas. Sukūrę sanskritą ir darnią gamtajausmę pasaulėžiūrą, kurios elementų perėmęs „Senasis testamentas“.
O svarbiausia — išradę pažangią pilietinę santvarką, skatinusią ūkinį sumanumą, nauda vertinamą padorumą, pagarbą moteriai, gamtai ir sutvėrėjui. Santvarką, grįstą nuosavybe — kuri vienintelė atskleidžia proto galias, suteikia orumo, aplinkinių pagarbos, teisingumo, savaiminio atpildo už nuopelnus, kuriant ir gausinant gėrybes. Nuosavybe, kuri telkia žmones savanoriškai bendradarbiauti, ugdo asmeninę atsakomybę už tautą, gamtą ir už ateitį.
