‡ Lietuva internete: žinių talka


Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

Vaizdo įrašai

(filmukai, videoklipai)

Rimanto Matulio „Lietuvių tautos kilmė“ Krėvės muziejuje
Knygos „Lietuvių tautos kilmė“ sutiktuvės
2018-03-08 Sutiktuvių iškilmės Krėvės muziejuje.
475. Vaizdo įrašai: : : , .
: 2017 metais perleista monografija „Lietuvių tautos kilmė“.

2018 m. kovo 8 dieną Krėvės muziejuje Vilniuje iškilmingai pristatyta Rimanto Matulio 302 psl. monografija „Lietuvių tautos kilmė“ (ISBN 9789955739630). Dalyvavo muziejaus direktorius Vladas Turčinavičius, Vilniaus savivaldybės atstovė Eglė Mirončikienė, skaitovas Virgilijus Kubilius, giedojo „Raskila“, Iškilmes nufilmavo Pogon.lt leidėjas Ryšardas Maciejkianiecas.

Atleiskit, broliai
2017-02-16 „Kupolė“ rauda „Nepažinau aš brolių...“.
467. Vaizdo įrašai: : : , .
: Taurios tautos giesmės, aukščiausios kultūros poetika.
Lietuviai lakūnai - TSRS lėktuvų akrobatikos čempionai 1979 m.
ANBO aerobatika
2016-09-03 Lietuvos lakūnų grupinė aerobatika, ruošimasis pirmajam pasaulio čempionatui.
458. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Lietuviai yra orlaivių kūrėjų ir skraidymo aistruolių tauta.

Grupinės lėktuvų akrobatikos meistrai Rolandas Paksas, Robertas Noreika, Algimantas Žentelis, Antanas Marčiukaitis, anksčiau ir Mindaugas Juonys (Leonas Jonis) skraido ir pažemiais — iki penkių metrų nuo paviršiaus. Ruošdamasi pirmajam grupinės lėktuvų akrobatikos pasaulio čempionatui 2017 metais Kinijoje, prezidentinė Lietuvos lakūnų trijulė „ANBO“ 2016-09-03 surengė aerobatikos šventę Druskininkuose — skrydžius po Nemuno tiltu ir virš kurorto Leono Juonio šviesiam atminimui.

Kol skalvių dar nebuvo
2014-09-04 Dokumentinis filmas apie Tauragės kraštą prieš krikštą.
433. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Karšuva itin nusipelniusi tėvynės gynybai.

75 min. trukmės dokumentiniame filme pristatoma Nemuno žemupio archeologinė kultūra, Jūros paupio gynybinių piliakalnių tyrinėjimų išvados, Karšuvos kraštotyra. Atkreipiamas dėmesys į buvusią aukštą vietos kultūrą, itin prabangias įkapes, kurios dabar eksponuojamos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Kalba mokslininkai Eugenijus Jovaiša, Valdemaras Šimėnas ir Vytenis Almonaitis.

Sarmatijos monetos ir žemėlapiai
2014-07-13 Lietuvos istorinio paveldo iškilmės Marijampolės bažnyčioje.
431. Vaizdo įrašai: : : , .
: Sarmatijos monetų ir žemėlapių rinkinys įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjams.

2014 m. liepos 13 sekmadienį Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos skyriui perduota ir bažnyčioje eksponuota dalis Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės sukauptų svarbios įrodomosios vertės 20 iš daugiau kaip 150 Sarmatijos žemėlapių ir 5 iš daugiau kaip 500 senovinių monetų su užrašu SARMATIA (SARMATICÆ, SARMAT, SARM). Surengtoje parodoje šį istorinį rinkinį priėmė Marijampolės skyriaus vadas majoras Algimantas Samuolis. Filmavo operatorius Marius Staronis, redaktorės Justė Lasauskaitė ir Ugnė Joniškytė. 2014-07-18 15 nr. paskelbė ir laikraštis „Karštas komentaras“.

Pasišventusi protėvių istorijai ir Lietuvai
2013-08-27 Stasio Petkaus dokumentinis filmas apie Jūratę de Rosales.
417. Vaizdo įrašai: : : , .
: Rosales gerai žinoma, labai gerbiama Venesueloje ir už jos ribų.
Kęstutis Pūkas su Jūrate de Rosales
2013-08-20 Jūratė de Rosales per „Pūko“ televiziją ir radiją.
418. Vaizdo įrašai: : : , .
: Lietuvių kalbos ir tautos papročių išdavystė yra nusikaltimas žmonijai.
Lietuvos respublika neteisėta
2012-06-05 BNS pranešimas žiasklaidai dėl ketinimo atkurti karalystę.
385. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Pagal konstituciją, Valstybės tarybą ir Vilniaus seimą reikia atkurti tūkstantmetę Lietuvą.

Lietuvos konstitucijoje įrašytas prieš daugelį amžių gyvavusios lietuvių valstybės tęstinumas. 1917 m. Didysis Vilniaus seimas ir 1918 m. Lietuvos valstybės taryba nutarė atkurti LDK. Nei 1918 m. Vasalio 16-osios, nei 1990 m. Kovo 11-osios nepriklausomybės aktuose respublika net nepaminėta. 1918 metais buvo išrinktas Lietuvos karalius Mindaugas Antrasis. Šie ir daug kitų duomenų verčia abejoti respublikos teisėtumu. LDK buvo Sarmatijos tęsėja, respublika neatitinka Lietuvos esmės. LDK tolygi TSRS, ES, su popiežiumi Lietuvos valdovas turi kalbėtis lygiomis teisėmis. Tačiau Lietuvos dvasininkija veikia ne savo valstybės tikslais, neužkerta kelio dorovės griovimui. Respublikos valdžia skatina neįgalumą, jaunimo mainus, emigraciją ir imigraciją, lietuvių kalbos ardymą ir teršimą svetimybėmis. Kai lietuvių kalba daug sodresnė, raiškesnė, aiškesnė ir tikslesnė, turėtų būti UNESCO saugoma kaip pasaulinės reikšmės kultūros paveldas, raktas visų indoeuropiečių ir kitų tautų kalbotyrai. 2012 m. Pasaulio žemaičių sueigos nutarimas, Milvydo Juškausko, Vaido Leskučio ir Vaido Želvio pareiškimai 2012-06-05 BNS preskonferencijoje, atsakymai į žurnalistų klausimus. Apie tai plačiai skelbė Alfa.lt, Delfi.lt, Diena.lt, Pogon.lt ir kt.

Lietuviai Venesueloje
2012-05-26 Stasio Petkaus TV reportažas Zitos Kelmickaitės laidoje „Ryto suktinis“.
384. Vaizdo įrašai: : : , .
: „Zetos“ redaktore Amerikoje visi tiki, ja pasitiki ir ją gerbia.

„Lietuvos televizijos“ laidoje „Ryto suktinis“ 2012 m. gegužės 26 d. 11 val. parodytas reportažas apie Jūratės de Rosales nuopelnus ankstyvajai Lietuvos istorijai, apie Rosales viešnagę 2011 m. biržely Lietuvoje, apie Jūratės darbą, leidžiant populiariausią Venesueloje politikos ir kultūros žurnalą „Zeta“ ir apie jos sutelktos Venesuelos lietuvių bendruomenės gyvenimą. Beje, žodis Venesuela reiškia Veneciją, o Venecija (Venecia, Venetia) kilusi iš antikinio Vakarų baltų genties tautovardžio venetai — galbūt jie kadaise įsteigė šią Ądrijos jūros uosto respubliką. LTV laidos vedėja Zita Kelmickaitė, filmuotos medžiagos autorius LTV operatorius — Stasys Petkus, nuotraukos Arūno Dingelio. Plačiau viešnagės įspūdžius antrašte „Operatoriui Petkui Venesueloje pavyko išvengti pagrobimo“ aprašė Snieguolė Davidavičienė portale Alfa.lt 2012-05-05.

Jei imsi prisitaikyti, niekas tavęs negerbs
2011-10-04 Pokalbis apie Lietuvos raidą ir emigrantų likimą per Init TV.
343. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Reikia diagnozuoti pragaištingą tautos išsivaikščiojimo ligą.

Jūratės de Rosales 2011 m. birželio 20 d. pokalbis su TV laidos „Susitikimai“ vedėju Sigitu Valadka apie Lietuvos ūkinę ir dvasinę raidą, apie emigracijos mastą ir išeivių pasirinkimą, apie mokslą, žiniasklaidą ir žurnalistiką. Parodyta per „Init“ televiziją 2011 m. spalio mėn. 4 d.

Istoriniai eksponatai
2011-09-02 Pranešimas žiniasklaidai apie surinktus ir paliudytus daiktinius duomenis.
337. Vaizdo įrašai: : : , .
: Lietuvos ir Lenkijos vadovai proistorę turi pripažinti bendra istorija.

Politiniai aferoistorikai rengia pseudomokslines konferencijas ir kursto tautinę nesantaiką, slepia ir klastoja praeities įvykius, nežino ir nepaiso svarbiausių mūsų praeities faktų. Skitijos, Sarmatijos, Lietuvos imperinę praeitį vadina „proistorija“ — priešistore, neistoriniais įvykiais, mitologinėmis legendomis, tautosaka, net prasimanymais. Tuo tarpu surinkta ir ekspertų sertifikuota daugiau kaip du šimtai senoviškų monetų, nemažai žemėlapių, kitų įrodomąją vertę turinčių daiktinių duomenų, pakankamų proistorei pripažinti istorija. Priešingai, jokių duomenų, rodančių buvus „Abiejų tautų respubliką“, „Rzeczpospolita“ rasti nepavyko, atrodo, tai tėra šių laikų politinių istorikų pramanas. Lietuvos, Lenkijos ir kitų kaimyninių valstybių vadovai, pasitelkę ekspertus, turi patikrinti ir deramai įvertinti surinktus tikrovės įrodymus.

Dr. Jūratė de Rosales
Dr. Jūratė de Rosales Lietuvoje
2011-07-14 „Init“ TV laida apie Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 m. birželio antroje pusėje.
323. Vaizdo įrašai: : : , , , , .
: Jūratės de Rosales moksliniai tyrinėjimai įvertinti VPU medaliu ir garbės daktarės vardu.

„Init“ televizijos laida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 metų birželio 13 – 23 dienomis: apie mokslinių tyrinėjimų pripažinimo iškilmes, apdovanojant Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) medaliu ir suteikiant garbės daktarės vardą (honoris causa), apie paskaitą ir knygos „Europos šaknys“ pristatymą Lietuvos mokslų akademijoje, apie dalykinius susitikimus su kalbininkais Vytauto Didžiojo universitete, su archeologais Klaipėdos universitete, su istorikais, kraštotyros ir tautinės kultūros puoselėtojais, savo talkininkais. „Init TV“ laidos autoriai Vaida Stagniūnaitė ir Saulius Novikas.

Rytų ir Vakarų istorijos spragos
2011-06-18 Doc. Edvardo Satkevičiaus pranešimas po dr. Rosales paskaitos Birštone.
332. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , .
: Politiniai istorikai nepaiso archeologijos baltiškų iškasenų Kinijoje.

Doc. Edvardas Satkevičius iš Kauno papildo dr. Jūratės de Rosales paskaitą Birštone 2011 m. birželio 18 d. apie baltų paminėjimus kinų metraščiuose, apie gerai išsilaikiusius baltiškus kapus I tūkst. pr.m.e. ant Gintaro ir Šilko kelio Gobio slėnyje (dabar dykuma Vakarų Kinijoje), apie tų baltų iš kinų perimtos tarties dzūkiškus bruožus ir apie II a. pr.m.e. bei V m.e. a. piliakalnius, rodančius pilių grandinės liekanas ant buvusių valstybių sienos dabartinėje Lietuvoje. Šių duomenų politiniai istorikai ir kalbininkai ligšiol netyrinėja, nepaiso (ignoruoja).

Lietuviški šiaudiniai dangaus sodai
Dangaus sodai
2010-12-17 Apie šiaudinių sodų sudėtingumą, darną ir prasmę.
282. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Lietuviai puošti mokėjo, bet nekūrė dailės be paskirties.

Lietuviški šiaudiniai dangaus sodai verti UNESCO pasaulinio kultūros paveldo apsaugos. Savo geometriniu sudėtingumu, darna, grožiu primena pasaulio stebuklu vadinamą senovės Tarpupio pakartąjį sodą. Tauto­dailininkė Marija Liugienė pasakoja, kiek kruopštumo, proto, darnos ir grožio supratimo reikėjo sukurti tokiam įspūdingam tvariniui iš šiaudų, ašutų ir vaško. Dailininko profesijos nebuvo, kurti mokėjo visi. Nors puošyba lietuviai garsėjo, bet nieko nekūrė be paskirties. Sauliaus Noviko ir Ričardo Martišiaus 2010-12-27 laida per „Init“ televiziją. Apie ženklų prasmę soduose 2013 m. yra parašęs etnologas dr. Vytautas Tumėnas.

Griovimas kūrybos vardu
2010-11-23 Prof. Aloyzo Stasiulevičiaus prakalba Lietuvos mokslų akademijoje.
286. Vaizdo įrašai: : : , .
: Dailėje mažėja meno ir tautiškumo, plinta nepadorumas ir griovimas.

Prieš karą Lietuvos menas buvo pasaulyje garsus, nors modernus, bet buvo tautiškas. Šiuo metu įsigali fluxus idėja — tautiškumo niekinimas, logikos, darnos ir grožio niokojimas, turto griovimas. Pasibaigė laikai, kai inteligentas buvo ant kranto. Dabar laive, neaiški kryptis, neaišku, kas už vairo. Kai laivas skęsta, nebereikia partijų, reikia gelbėti skęstantį laivą — Aloyzas Stasiulevičius.

Mūsų praeities beieškant
2010-11-08 Init TV laidos apie tolimą praeitį, baltų kultūrą ir lietuvių kilmę.
274. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Baltų civilizacija viena seniausių, itin aukštos kultūros.

Česlovo Gedgaudo labdaros fondo vadovo Leopoldo Krušinsko vedamos televizijos laidos „Mūsų praeities beieškant“ apie senovės baltų civilizaciją, lietuvių kilmę, mūsų protėvių tolimą praeitį. Rodo kabelinė televizija „Vinita“ Vilniuje, „Init“ Kaune, Trakuose, Birštone, „Sugardas“ Visagine ir Druskininkų TV pirmadieniais 20:30 – 21:00. Be to, laidas transliuoja ir „Balticum“ Vilniaus rajone, Pajūryje ir Šiauliuose, „Elekta“ ir „Kateka“ Panevėžyje, „Rygveda“ Vilniuje, Kėdainiuose, Jurbarke ir Biržuose, „S plius“ Šiaulių apskrityje ir Klaipėdoje.

Lenkijos išdavystė prieš 90 metų ir dabar
2010-10-15 Katažynos Andriuškevič prakalba sutarties 90-mečio minėjime.
386. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Vilniaus kraštas sulenkintas tik Lenkijos okupacijos metu.

Lenkija, sulaužiusi Suvalkų sutartį ir okupavusi Vidurio Lietuvą, gėdingai išdavė savo ilgaamžę sąjungininkę, draugišką tautą. Ne lenkiška kalba ir kultūra buvo niekinama, pradėtas ten gyvenusių lietuvių diskriminavimas ir teroras. Dabartiniai „lenkai“ ir „tuteišiai“ — tai ne į LDK atsikėlusių lenkų palikuonys, o tik nutautinti tikri lietuviai. Sulenkinti žmonės neteko tūkstantmečius kurtos gyvenimo sanklodos, turtingos tautosakos ir kitų dvasinių vertybių.

Lietuvos pilys Ukrainoje
2010-09-17 Žygio į Volynę ir Podolę aplankyti ir pagerbti lietuvių pilių vaizdai.
269. Vaizdo įrašai: : : , , , , , .
: Aukštos protėvių kultūros ir didžiausios Europoje valstybės paveldo gausu Ukrainoje.

2010 metų vasarą, dar prieš Žalgirio pergalės 600-ąsias metines, „LDK parko“ draugija, Baltuatlantida.lt ir „Init“ televizijos grupė leidosi į šešių tūkstančių kilometrų žygį aplankyti lietuvių pastatytų pilių dabartinėje Ukrainoje, seniau Raudonosios Rusios, Lietuvos Galyčių, Valiūnės ir Podolės žemėse, iki pat Juodosios jūros. Protėvių pagerbimui nuo Lietuvos širdies Gedimino pilies pamatų žygeiviai paėmė rieškučias žemių, išbarstė jas aplankytose pilyse, o ten pasemtų žemių saujas grąžino atgal į Gedimino pilį. Pažintinę televizijos laidą „Aisčių keliai“ filmavo Saulius Novikas ir Ričardas Martišius, rodė „Init TV“ penktadieniais 20:30.

Sukilimas
2010-08-19 Sukilimas kalbėtis su demokratijos vaidintojais taikiai keisti santvarkai.
259. Vaizdo įrašai: : : , .
: Rinkėjas turi likti savo balso šeimininkas, prireikus perkelti pasitikėjimą kitam atstovui.

Nelietuviški mitingai ir piketai ribojami, bet galima telktis į taikų sukilimą — neribotai rinktis pasikalbėti asmeniškai su savo išrinktais atstovais. Demokratija yra atstovavimas rinkėjams, todėl atstovai negali išsižadėti mandato, turi vykdyti tik tai, kam gavo įgaliojimus. Atstovui nevykdant prisiimto įpareigojimo, rinkėjas turi perkelti savo įgaliojimą kitam atstovui, nelaukdamas visuotinių rinkimų.

Pokalbiai pilyje
2010-05-01 Init TV apie senovės baltų kultūrą, jos svarbą Lietuvos ir visos Europos ateičiai.
221. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , , .
: Lietuvių protėvių savivaldi santvarka ir gamtajausmė pasaulėžiūra galėtų būti išsigelbėjimas iš pasaulinės demokratijos krizės.

„Init TV“ 2009 m. rudens ir 2010 m. pavasario savaitinių laidų „Pokalbiai pilyje“ vedėjas Seimo narys (Tautininkų frakcijos pirmininkas) Gintaras Songaila kalbina archeologus, baltų praeities istorikus, protėvių kultūros tyrinėtojus, paveldo puoselėtojus. Demokratijos siautėjimo ir pasaulinės krizės metu bent mintimis verta sugrįžti prie savo šaknų, suvokti protėvių stiprybės pamatus, gamtajausmės kultūros esmę, pažinti didžiulę, savitą, turtingą ir garbingą senovės baltų civilizaciją.

Baltai nuo Atlanto iki Uralo
2010-03-18 Prof. Algirdas Girininkas apie protėvių priešistorę pagal archeologinius duomenis.
232. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Senovėje baltai viešpatavo nuo Atlanto iki Uralo.

Prof. Algirdas Girininkas TV.delfi.lt Rolandui Maskoliūnui ir Robertui Narmontui apie „Lietuvos archeologijos“ šešiatomį, įvertintą 2009 metų mokslo premija (su dr. Audrone Bliujiene ir prof. Vladu Žulkumi už pateiktį „Baltai Baltijos jūros erdvėje“).

Ar mūsų valstybei tik tūkstantis metų?
2009-10-01 Init TV apie išbrauktą protėvių praeitį prieš Lietuvos krikštą.
152. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , , .
: Mūsų valstybė seniausia Europoje.

Init TV laidos „Nuomonės. Istorija, kurios nežinome“ vedėjas Sigitas Valadka kalbina Jūratę de Rosales ir Guillermo Morón iš Karakaso, Dario Fernández-Morera iš Čikagos, Aivarą Lileiką iš Londono, Algirdą Girininką iš Klaipėdos, Romualdą Grigą, Rimantą Matulį ir Vladą Palubinską iš Vilniaus, Algirdą Patacką, Virginiją Skučaitę ir Leopoldą Krušinską iš Kauno apie protėvių senovę prieš Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Čia ne kopija, o tik vaizdas į laidos įrašus, saugomus Init TV sandėly.

Svaigūs skrydžiai
2009-08-29 Parasparnio skrajūnų vaizdai.
131. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Gaiviausias skrydis būna be variklio, be kabinos, be standžių santvarų.
Skriaudžių kanklės
2008-12-26 Povilo Mataičio teatras pagerbia Skriaudžių kanklininkus.
167. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Nebeišsaugojom kanklių papročio, nebeturim nei gaidų, nei garso įrašų.

Povilo Mataičio Lietuvių folkloro ansamblis Rumšiškėse pagerbia Antano Degučio, Prano Puskunigio ir Skriaudžių kanklininkų atminimą. Scenografijos dailininkė Dalia Mataitienė. Stilizuota, grojimas ir dainavimas suprastintas. Neišsaugotas buvęs skambesys, nebeliko nei giedojimo papročio, nei gaidų, nei garso įrašų. Šis koncertas įrašytas į filmą, čia daugiau jo ištraukų.

Galbūt negrįšiu
2008-12-21 Lietuvos partizanų daina ant jų kapu tapusio ežero.
98. Vaizdo įrašai: : : , , , , .
: Tėvynės gynėjų ūkininkų dainos itin aukštos kultūros.

Dainuoja „Kupolė“, veda Gintautas Mikalauskas ant Mergelių akių ežero prie Druskininkų, 2008-12-21 LTV laidai „Gyvenimo ratu“.

Valsas savo gamybos cimbolais
2008-10-26 Jonas Lechovickas nuo Ignalinos skambina valsą savo gamybos cimbolais.
97. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Muzikantai buvo nagingi ir išprusę patys, ne valdiškų mokyklų ir ne bažnyčios dėka.
Ainu per kiemų
2008-05-31 Dainuoja studentų „Spiečius“.
100. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Vedėja traukia visai neblogai, pagavusi tautinio dainavimo dvasią.

„Spiečius“ Žilvino Pekarsko TV laidoje „Kultūra“ 2008-05-31. Dainą veda Dominyka Kriščiūnaitė.

„Verpeta“
2008-04-24 Kaišiadorių „Verpeta“ dainuoja LTV 2008.
107. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Teisingai bedainuoja tik pati vadovė, o vyrai visai gėda.

„Už ką barsi“, „Aisiu in kalnelius“ ir „Sakyk sudieu“ dainuoja Kaišiadorių „Verpeta“, dainas veda Valerija Jankauskienė.

Ein mergelė per dvarelį
2008-04-18 Žemaičių liaudies daina.
99. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Dainuojama būdavo tiktai visa jėga, taip net lengviau susiderinti balsus.

„Kupolė“ traukia žemaitišką dainą, veda vadovas Antanas Bernatonis.

Ringailių vyrų karo dainos
2008-04-12 Šios dainos sudėtos ir į 2007 CD „Siūbavo liepelė“.
108. Vaizdo įrašai: : : , , , , , .
: Šiek tiek primena buvusį galingą vyrišką dainavimą.