Lietuva internete: žinių talka

Lietuviški kryžiai — saviti ir labai įvairūs, bet be jokios saviraiškos, juose nieko asmeniško, tik priminimas žmogui, kas amžina. Įtaigiomis mokslo ir meno priemonėmis — menas lietuvio požiūriu yra savotiška mokslo išraiška, gamtos dėsnių grožio parodymas. Nes kultūriniam žmogui duota Dievo dovana ne tik matyti, girdėti, uosti, liesti medžiaginius dalykus, bet ir suvokti priežastines priklausomybes, atrasti reiškinių dėsningumus, išrasti jau žinomų dėsnių naujus pritaikymo būdus gyvenimui gerinti, turtui ir grožiui gausinti, žmogaus ir gamtos darnai sodrinti.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai — atvirutė „Aidininkas“ Naujuosius 2022 metus pasitinkant. Viso dydžio paveikslas yra 2480×3507 px 186 KiB.

1941.06.23 — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautos didvyriams pagerbti 1941 m. birželio 23 d. sukilimo aštuoniasdešimties metų sukakties proga (viso dydžio paveikslas yra 2010×3450 px 72 KiB).

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2021 m. paveikslas Vasario šešioliktosios sukakčiai. Viso dydžio 1920×1430 px raiška 268 KiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės sukaktuvinė atvirutė tautai. Viso dydžio JPEG paveikslas yra 3379×2562 px 387 KiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2020 m. kalėdinis atvirukas „Auseklis 3033“. Viso dydžio paveikslas yra 3725×2785 px 505 KiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautos vienybės sąšaukai ugnies kuorais ant protėvių piliakalnių rudens lygiadienį 2020-09-22, pagerbiant 1236 m. rugsėjo 22 d. pergalę Saulės mūšyje ir Didžiojo prūsų sukilimo 760 metų sukaktį. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3514×2406 px 85 KiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2020 m. dovana tautai „Paparčio žiedas“ 2020 metų vasaros saulėgrįžą, artėjant juonių naktigonės šventei. Viso dydžio PNG paveikslas yra 2305×1653 px 129 KiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės drožinys ir paveikslas Danieliaus 3032 (2020) metams prasidedant (PNG, visas dydis — 3456×2304 px 488 KiB).

Apsauginė žvaigždė, krustas ir gyvybės sūkurėlis — vitražo dailininkės Audronės Mickutės šventinis atvirukas žiemos saulėgrįžai 2018 m.

„Baltų vienybės diena 2018“ — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės pergalės garbei per rudens lygiadienį. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3495×2490 px 209 KiB. Ugnies šviesybe, ugnies galybe, sujunkite mumis, stiprinkite mumis!

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai per vasaros saulėgrįžą — ilgiausią metų dieną ir trum­piausią, šviesiausią 2018 m. naktį. Viso dydžio PNG paveikslas 2338×1653 px 71 KiB,

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2018 m. dovana Lietuvos valstybės nepriklausomybės 1991-01-13 aukų atminimui pagerbti. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3495×2490 px 0,13 MiB.

Baigiantis ryškiausiom rudens spalvom liepsnojančiam, žaižaruojančiam rugsėjui, Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis iškeliavo amžinybėn – dabar jau iš ten jis stebės, kaip prižiūrime jo pastatytus kryžius, paminklus, ar jį prisimena muziejai, ir kaip dažnai savo lankytojams jie rodo jo dovanotus turtus, ar neužsiguli lobiai saugyklose. Iš Anapus jis džiaugsis, kad gražiai puošiamės. Iš Anapus jis saugos. Tvirta ir brangi, žaizdre užgrūdinta kalvių kalvio apsauga.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana rudens lygiadienio kuorų sąšaukai „Baltų vienybės ugnis 2017“. Viso dydžio PNG paveikslas yra 4000×3000 px 1 MiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai 2017 m. kovo 11 dieną. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3495×2485 px 203 MiB.

Neturime pamiršti, kas mes esame. Lietuviams itin svarbu išlaikyti savo papročius, tautinę kultūrą ne tik dainoje, kalboje, bet ir visose srityse. Ne mažiau svarbią vietą užima tautos dailė. Tautodailė — viena iš dvasingesnių sričių mūsų kultūroje. Ne kartą teko dalyvauti mūsų tautodailės parodose užsienyje. Gausūs lankytojų būriai atidžiai apžiūrinėdavo mūsų parodą, išeidami sakydavo: ar suprantate, ką jūs turite?

Naujame vitražo dailininkės Audronės Mickutės kūrinyje „Perkūno žirgai“ pritaikytos Veršvų kapinyne Kauno Šiaurės Vakaruose, Nemuno ir Veršvos santakoje XI – XII a. palaidotų žirgų kamanos. Piešinį galima pavadinti ir „Raktu“. Jo kampuose liepsnoja, auga ir skleidžiasi laimės ženklai — vidurinio gyvybės sūkurio, verpeto, kalvarato plastinės ir prasminės plėtotės. Viso dydžio JPEG paveikslas yra 2347×2390 px 366 KiB.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje ruošiama tautodailės paroda, skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečiui. Atidarymo iškilmės įvyks 2017-01-26 13:00, paroda veiks iki 2017-03-20 Vilniuje, Arsenalo g. 1 n.

„Sausio tryliktoji“ — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana Lietuvos valstybinės nepriklausomybės gynimo didvyriams atminti. Tai vien lietuviškų ženklų derinys iš tautinių raštų. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3514×2516 px 0,25 MiB. Dangiška mūsų tautos raštų darna ir didybė!

„Baltų vienybės ugnis“ — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana dar nesu­slavėjusių ir nesu­germa­nėjusių šventosios Tautos palikuonių ugnies iškilmėms Saulės pergalės 780-mečio garbei per rudens lygiadienį 2016 metų rugsėjo 22 dieną (viso dydžio PNG paveikslas yra 2488×3520 px 0,7 MiB).

Šiemet sukanka 700 metų, kai, mirus Vyteniui, už šventosios Lietuvos vairo stojo Gediminas. Šį atsakingą darbą tautai jis atliko kiek įmanydamas išmintingai ir garbingai — šlovė Gediminui! Valdiškų priminimo renginių nėra ir nenusimato, bet vitražo dailininkė Audronė Mickutė sukūrė proginį paveikslą Lietuvos valdovo Gedimino 700 metų sukakčiai pagerbti (visu dydžiu 3780×2580 px PNG 0,5 MiB).

2015 m. vasario 12 dieną 15 valandą įvyks dailininkų Juozo Kalinausko ir jo dukters Linos autorinių kūrinių — Lietuvos istorijos medalių parodos „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ atidarymo iškilmės Karo muziejuje Kaune su šventiniu Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentų koncertu Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus 94-osioms įkūrimo metinėms paminėti (žr. skelbimą visu dydžiu). Renginys nemokamas, paroda veiks iki 2015 m. balandžio 27 dienos.

Tai vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys 2014 m. Velykų proga. Nuo pat ledynmečio ir Akmens amžiaus Velykos buvo didžiausia mūsų tautos metų šventė. Po žiemos atgimstanti gamta, iš Pietų tėvynėn perėti parskridusių paukščių turgus, itin maistingi kiaušiniai buvo tikra atgaiva ir pavasario sulaukusiems žmonėms. Todėl kiaušinis — svarbiausia šventinė auka, apeiga ir puošmena. Tautiniu kiaušinio puošybos papročiu margučio raštais vaizduojamos paukščio pėdos, saulė, gamtos atsinaujinimo ratas, gyvybės sūkurys. Išryškinant kiaušinio sukinį, eiklumą velykinio ridenimo varžybose. O šiame paveiksle (žr. visu dydžiu) pritaikytas dešimtojo amžiaus austinės juostos raštas.

Lietuviški šiaudiniai dangaus sodai verti UNESCO pasaulinio kultūros paveldo apsaugos. Savo geometriniu sudėtingumu, darna, grožiu primena pasaulio stebuklu vadinamą senovės Tarpupio pakartąjį sodą. Tauto­dailininkė Marija Liugienė pasakoja, kiek kruopštumo, proto, darnos ir grožio supratimo reikėjo sukurti tokiam įspūdingam tvariniui iš šiaudų, ašutų ir vaško. Dailininko profesijos nebuvo, kurti mokėjo visi. Nors puošyba lietuviai garsėjo, bet nieko nekūrė be paskirties. Sauliaus Noviko ir Ričardo Martišiaus 2010-12-27 laida per „Init“ televiziją. Apie ženklų prasmę soduose 2013 m. yra parašęs etnologas dr. Vytautas Tumėnas.

Prieš karą Lietuvos menas buvo pasaulyje garsus, nors modernus, bet buvo tautiškas. Šiuo metu įsigali fluxus idėja — tautiškumo niekinimas, logikos, darnos ir grožio niokojimas, turto griovimas. Pasibaigė laikai, kai inteligentas buvo ant kranto. Dabar laive, neaiški kryptis, neaišku, kas už vairo. Kai laivas skęsta, nebereikia partijų, reikia gelbėti skęstantį laivą — Aloyzas Stasiulevičius.

Nors valstybė neužsakinėja istorinio meno kūrinių, Lietuvos valdžia išvis priešiška tautinei dvasiai ir protėvių nuopelnų pagerbimui, individualistų grupė savo lėšomis surengė istorinio paveikslo parodą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metinėms. Paroda veikia Lietuvos dailininkų sąjungos menėje „Arka“ Vilniuje, 2010 m. nuo rugsėjo 15 iki spalio 2 dienos. Šią parodą ir istorinio meno svarbą tapytojas Aloyzas Stasiulevičius pristato Lietuvos radijo 2010-09-25 laidoje „Kultūros savaitė“, kalbina laidos vedėja Jolanta Kryževičienė.

Svastikos — paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai. Yra senovinių ženklų, kurie naudoti nebetinka, nes nebėra tų valstybių, tų veiksmų, buvusiųjų tikslų. O svastikų ženklai tiks, kol veiks gamtos dėsniai, kol veiks Visata. Kosmoso tyrėjų ir branduolinės fizikų nuotraukos įrodo, kad viskas subalansuotai sukasi — nuo elektronų apie atomų branduolius iki galaktikų. Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais — mums garbė. Įrodymas lengvas ir nebrangus.

Ryškiausias dailės kūrinys ir bene vienintelis tokio lygio statinys per dvidešimt vėl laisvos Lietuvos metų. Aišku, asmeninėmis lėšomis, per ilgą vargą ir nepaisant visų politikų trukdymų. Paminklakalys Arūnas Sakalauskas, architektas Ričardas Krištapavičius, Vlado Palubinsko nuotrauka. Ant paminklo stiklo išrašyti Tautinės giesmės žodžiai.