ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Garso įrašai » Santvarka » Ekonomika » 96 nr.
Būdingi ekonomistų aiškinimai apie krizės priežastis ir siūlomas priemones.
, 2009-03-12.

Cigoniški užkalbėjimai. 2

Būdingos vagių apkalbos apie pinigus ir krizes.

Tai ne kuo nors ypatingas, o atvirkščiai, būdingas ekonomistų vaizdinys.

Anglijos bankas išbandys naują priemonę

Išbandys? Naują? Nuo kada pinigų padirbinėjimas tapo naujove? Naujovė nebent ta, kad vagystė ir užkalbėjimai laikomi pažangos ir pagarbos matu, to jau mokoma universitetuose, įvaizdžio konsultantų ir sėkmės trenerių kaučinguose.

kiekybinį atpalaidavimą

Kaip gražu ir liberalu — valstybė išlaisvina pinigų rinką nuo suvaržymų!

specialistai aiškina

Taip, tavo nuosavybė dabar yra politinės ekonomikos specialistų išmanymo ir tvarkybos dalykas.

kaip paprasčiausią papildomos pinigų masės įvedimą rinkon, ankstesniais laikais tai buvo vadinama pinigų spausdinimu.

Atrodo kaip tiesus žodis, betgi nieko nesakantis. Be žodžio vagystė, be pinigų klastojimo — spausdinimas juk gali būti ir nekaltas susidėvėjusių popierių keitimas naujais banknotais. O nauja pinigų masė gali būti padengta nauju turtu.

75 milijardai svarų

Tai jau griūtis. Jei taip lengvai griūna konservatyvioji Britanija, ko tikėtis jaunosiose demokratijose? Demokratijos siautėjimo, vaizdžiai aprašyto A. Solženicyno „Septynioliktųjų kove“, liberaliosios Veimaro respublikos hiperinfliacijos košmaro, atvedusio į valdžią Hitlerį, komunistinės Paryžiaus revoliucijos, nešiojusios ant durtuvų kūdikius?

palengvinti bankų siūlomas skolinimosi sąlygas

Kai bankams nebereikia atsakyti, kai jų skolos vadinamos valstybės finansais, tikslu tampa visų žmonių pavertimas skolininkais visą gyvenimą. Nesinaudojantis paskolomis atsiduria kvailio vietoje. Bet kada ir kaip buvo priimtas sprendimas suteikti skolininkams pirmenybę prieš savininkus? Kada vyko referendumas išsižadėti protėvių padorumo?

sustabdyti defliacijos pavojų

Koks tas defliacijos pavojus, gal kas paaiškintų? Kas per neganda prekių pigimas? Elektronikos pramonės plėtra, spartus kompiuterių ir ryšio pigimas, internetas yra nelaimė? Ne, defliacija yra natūralus ir nepaliaujamas reiškinys, mokslo pažangos ir darbo našumo išdava. Tik demokratija šį sutvėrėjo dėsnį pajėgi paslėpti nuolatiniu pinigų padirbinėjimu.

ekonominių sunkumų laikais defliacija dar labiau pagilina krizę,

Čia savaime suprantama, kad ekonominis sunkmetis yra gamtos reiškinys, kad krizė — natūralus, cikliškas socialinės raidos dėsnis. Ir į jo priežastis galima įrašyti bet ką, nes jų aibė niekada nėra baigtinė. Kaip ir ligos priežasčių daugybė, nors pasireiškia kiekvienam individualiai, pačiam gydytis nevalia, išrišimo eik pas daktarą.

nes vartotojai nelinkę pirkti prekių ir paslaugų, tikėdamiesi, kad kainos toliau mažės.

Pingant kompiuteriams, telefonams, žmonės ne jais apsirūpino, o liovėsi pirkti? Tokios sofistikos išmonės gali kilti tik parsidavėlių inteligentų galvose. Nuosavybės mokslinių apkalbų institutuose ir socialistinės propagandos universitetuose.

Antra vertus, per didelis pinigų kiekis rinkoje, nepadengtas prekėmis ir paslaugomis, sumažina nacionalinės valiutos vertę ir ilgainiui silpnina ekonomiką.

Štai kaip. Ilgainiui. Ne vagystė konkreti, čia ir dabar. Tik jei pinigai nebėra konkretaus turto (aukso) paskolos dokumentas, tai kaip suseksi savo turto vagystę ir kaip vagystę atskirsi nuo geradarystės? Kaip išmatuosi, kuris pinigų kiekis rinkoje dar per mažas, kuris jau per didelis? Taip, žinoma — paklausęs politiko, paprašęs daktaro ekonomisto konsultacijos. Kad skirtų finansų ir galvos sanavimą.

Tačiau visos kitos poveikio priemonės jau išbandytos.

Taškas. Be naujo sąjūdžio, be mokslo atgimimo ir proto apšvietos tai tikrai yra liepto galas.

Santrauka:

Ekonominė krizė vadinama natūraliu, ciklišku gamtos dėsniu. Infliacija (melas, išpūsti prirašymai, pinigų klastojimas, vagystė) siūloma kaip gelbėjimosi priemonė, gąsdinama defliacijos pavojais. Viešoji nuomonė ruošiama visuotiniam turto nusavinimui per pinigus, o skolininkams teikiama pirmenybė prieš savininkus. 2009-03-12 Lietuvos radijo Andrius Užkalnis iš Londono.

Teiginys:
Vagystė ir užkalbėjimai dabar gerbiami, to jau mokoma universitetuose.
Sritis:
Santvarka: Ekonomika.
Raktažodžiai:
, , , , , , , , .
Asmenvardžiai:
A.Užkalnis, A.Solženicynas, Hitleris.
Vietovardžiai:
Londonas, Paryžius, Petrogradas.
Šaltinis:
http://on.lt/cigoniski-uzkalbejimai-2
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Įrašą įdėjo:
, 2009-03-12.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?