Lietuva internete: žinių talka

Nuorodos

Ar Vyriausybė Lietuvos piliečius ruošia pardavimui?

210. Nuorodos: Santvarka: Kalba: asmenvardis, išdavystė, lenkinimas, rašyba, tauta, įstatymas.

Jonas Vaiškūnas: Kodėl Lietuvos piliečių pavardes žūtbūt reikia paversti prekių ženklais? Gal kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos?

Dar esame čia

208. Nuorodos: Paveldas: Teisėsauga: kalba, nepriklausomybė, papročiai, praeitis, protėviai.

Olava Strikulienė: Kas atsitiko dabar? Norėjome nepriklausomybės, bet negavome. Gavome ką? Laisvę greičiau išnykti. Laisvę išsigimti. Išsprūsti iš visų mūsų apeiginių ratų, ratukų, ratelių. Išsprūsti iš didžiojo mūsų rato, dar vadinamo Lietuva. Ištrinti visas apeigas. Pradedant tradicine šeima. Naikinti, naikinti, naikinti! Paneigti! Save. Lietuvį. Tarsi Europai netinkamą vabzdį. Net Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė prižiūrės. Kaip tas vabzdys tinkama linkme keičiasi. Kaip mutuoja. Kaip maskatuoja vaivorykštės spalvų vėliavomis. Kaip vaiposi. O mes ir mūsų protėviai tik nejaukiai žiūrėsime ir tylėsime. Jau dabar tylime.

Lietuvos valsčiai

203. Nuorodos: Praeitis: Paveldas: kraštotyra, tauta, valsčius, žinynai.

Vasario šešioliktąją prieš knygų mugę dera pagerbti rūpestingai renkamą ir kruopščiai tvarkomą tautinės kraštotyros žinyną „Lietuvos valsčiai“. Valsčiai — tai protėvių savivaldos žemės, savarankiškos valstybės, pilietinės visuomenės. Kiekviena su savo piliakalniais — kapinėmis, gynybos ir švenčių pilimis, kurias paeiliui prižiūrėjo patys pilėnai, nuosavuose sodžiuose įsikūrę ūkininkai. Įvedus krikščionybę, pilys panaikintos vardan bažnyčių, bet parapijos ilgainiui beveik atitiko valsčius. Tik 1950 metais valsčiai suskaidyti į apylinkes, dabar į seniūnijas, jos sujungtos į dirbtinius „rajonus“, o šie dar ir į apskritis.

„Opera Unite“ — pilietinis perversmas internete

190. Nuorodos: Leidyba: Savilaida: išradimas, nuosavybė, santvarka.

Norvegų programuotojai ištesėjo pažadą „išrasti ratą“ (we will reinvent the web) — naujoji naršyklės „Opera“ 10.10 atmaina išleista jau ir su interneto serveriu viduje. Tai tikrai esminė, „revoliucinė“ naujovė, keičianti interneto visuomenės santvarką. Kiekvienas asmeninio kompiuterio šeimininkas dabar tampa tikru, visaverčiu interneto veikėju, ne vien „vartotoju“. Dalintis žiniomis, bendradarbiauti, paleisti programas, teikti turinį internete dabar gali tiesiogiai, be tarpininkų — ne per tarnybines stotis. Šitu išradimu „Opera“ stoja prieš dabartinio interneto viešpačius, pirmiausia priešais „Gugelį“. „Operos Unite“ pasirodymas — panašios svarbos įvykis, kaip pirmojo asmeninio „Apple Macintosh“ išleidimas.

Didybės ir tragizmo poetas Bronius Krivickas

182. Nuorodos: Praeitis: Partizanai: alus, dora, kapas, karas, okupacija, orumas, poezija, vertinimas.

Algirdas Butkevičius: Lietuvos partizanams rūpėjo ne koks kerštas, kova dėl kovos, kova dėl valdžios, o be jų likusių žmonių ateitis, jų orumas, savivoka, kuo mažiau kančių. Antai literatūros profesoriumi vadintas poetas, publicistas, pasipriešinimo spaudos redaktorius Bronius Krivickas mokė ir jaunus žioplus poetus, mėginančius apdainuoti „Gegužės pirmąsias“, „Penkmečius“, „Tarybines mergaites“.

„Lyčių aspekto integravimas“ — slaptoji revoliucija

178. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: homofobija, totalitarizmas.

Naujas menkinamasis terminas „homofobija“ tampa teisine veika, kuri pasipriešinimą paverčia nusikalstamu veiksmu. Fobija yra patologinė baimės būsena. Taigi visi, kurie teigia, jog lytiškumas prisideda prie asmenų, šeimos ir visuomenės gerovės tada, kai yra santuokinės vyro ir moters meilės išraiška ir yra atviras gyvybės davimui, dabar laikomi ligoniais. Kad „homofobija“ būtų laikoma nusikalstama, ES teisės aktuose ji priskiriama tai pačiai kategorijai kaip rasizmas, antisemitizmas ir ksenofobija. Bet koks pasisakymas prieš homoseksualumą, ypač paremtas moksliniais argumentais, laikomas neapykanta. Žodžio laisvės nebėra.

1997 – 2009 m. interneto raidos metraštis

456. Nuorodos: Leidyba: Metraštis: auditas, chronologija, istorija, raida, vertinimas.

2005-12-08 „Lietuvos internete“ dešimtmečio iškilmėse, išreiškus pageidavimą sudaryti sąlygas ir kitiems pranešinėti įvykius, pristatinėti naujoves Vlado Palubinsko beveik nuo pat interneto pradžios leidžiamame interneto metraštyje, jis sutverė dalykinę WWW leidyklą žinių talkai ir perkėlė metraščio leidybą „Savon Lietuvon“. Bet ligtol susikaupusią medžiagą paliko archyve up.on.lt, surikiuotą į kalendorinę rodyklę, ten veikia ir paieška po metraštį pagal būdingo žodžio užklausą.

Nesakysiu

159. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: bankai, mokesčiai.

Susiderėdamas dėl paramos „Barclays“ bankui, ūkio ministras skyrė ne savo, ne ministerijos, ne valdžios, o mokesčių mokėtojų pinigus. Ministras privalo pasakyti, koks „dotacijos“ dydis, nes išleisti mūsų visų pinigai. Verslo tarpusavio sutartys gali būti slaptos, tačiau valdžios su verslu sutartyse jokio slaptumo būti negali, nes iš esmės tai yra verslo sutartys su visais mokesčių mokėtojais. Tuomet verslas turėtų apsispręsti: viešos sutartys ir mokesčių mokėtojų pinigai — arba konfidencialios sutartys ir jokių valstybės pinigų. Bet geriausia, kad tokio pasirinkimo iš viso nebūtų — mokesčių mokėtojų pinigai negali būti siūlomi verslui. Čia aš priėjau prie ministro antro argumento, kodėl sutartys turėtų būti „konfidencialios“ — esą jie derasi ir su kitais „partneriais“, ir sutarties atskleidimas „turėtų įtakos tokių derybų eigai“. Palaukit palaukit, negana buvo išleisti neįvardintos sumos vienai kompanijai, tai norit dar padovanoti iš mokesčių mokėtojų prievarta atimtų pinigų dar ir kitoms kompanijoms? Apie kokias derybas dar gali būti kalba, kai mokesčius ir toliau ruošiamasi didinti, pasmerkiant šalies verslą agoniškai mirčiai? Verslo sąlygos visoms įmonės turi būti tokios, kad netektų papirkinėti įmonių, kad čia ateitų. Nes pritraukus kelias užsienio kompanijas užsmaugtų tūkstančių lietuviškų įmonių sąskaita, gyvenimas bus labai vienišas ir nesmagus — Kaetana Leontjeva.

Kultūrininkų humanizavimas

459. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: antimenas, klasta, vertinimas.

Pradėkime nuo kultūros (rimtosios ar aukštosios) sampratos, kurią besąlygiškai siejate su gėriu, tiesa, „Veksu“, savimi ir humanizmu. Aš laikyčiausi kiek kitokio požiūrio, nes „rimtoji kultūra“ yra būtent didžiausio antihumanizmo šaltinis, nes skatina visuomeninę diferenciaciją ir įtvirtina klasinę visuomenę. Įdomu, kad tokiai socialinei atrankai rodiklių nėra ir niekada nebuvo. Leonidas Donskis niekuomet nemini savo mokinių, bet vis bando įteigti, su kokiais svarbiais žmonėmis jis yra susitikęs; jam nereikia oponentų ir jų argumentų – jam reikia naivuolių minios, kuri jį cituotų ir jam plotų. O prieštautinės ideologijos valstybinė mašina „humanizuoja“ (ačiū už terminą) žmones į kosmopolitinius nacionalinės kultūros zombius, kurie, žiūrinėdami eksponatus, sugeba dar ir pajausti malonumą.

Lietuvą puošia diplomuoti bedarbiai

144. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: cigonavimas, mokslas, tarnavimas, švaistymas, švietimas.

Vargu ar rasi pasaulyje kitą šalį, kurioje vos trims milijonams žmonių tektų pusšimtis aukštųjų mokyklų. Galiu lažintis, kad po keleto metų kas antras bedarbis turės vadybininko diplomą — Vakaris Deksnys.

Kada mokysimės homoseksualių santykių?

142. Nuorodos: Santvarka: Tvirkinimas: propaganda, teisės.

Liutauras Ulevičius: politikai, viešai kovodami už toleranciją ir vaikų teisių gynimą, iš tikrųjų diegia privalomą vištgaidiškų lytinių iškrypimų mokymąsi. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas seime jau priimtas, prezidentė pasirašė.

Antraščių painiava

141. Nuorodos: Kūryba: HTML: griaučiai, paskirtis, rėžis, sandara, semantika, sklypas.

Kol nebus pasmerktas internetiniuose dienoraščiuose įprastas rašinių ištisinis kartojimas jų rodyklėse, tol ‹h1›, ‹h2›, ‹h3›, ‹h4›, ‹header›, ‹hgroup›, ‹section› paskirties painiava ir loginė maišatis neišvengiama.

Kiek milijonų reikia iššvaistyti, kad švaistymą pavadintume nusikaltimu?

115. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: išlaidos, iždas, krizė, skola, sunkmetis, švaistymas.

Žygintas Kačanauskas: vyrauja mistinės kalbos, kad tuoj pasieksime kažkokį dugną, o paskui nuo jo atsispirsime. Net sunku patikėti, kad racionalūs žmonės rimtais veidais gali taip kalbėti. Juolab, kad jiems prieš akis — iškalbingi skaičiai: per pusmetį valstybės skola išaugo daugiau kaip penkiais milijardais litų. O juk iždo praskolinimas — tai ir valstybės nepriklausomybės praradimas.

Tolerantiškas totalitarizmo veidas

110. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: agresija, totalitarizmas.

Patriotai.lt išvertė į lietuvių kalbą teiginius iš Gregorio Kuklo (Gregory Koukl) filmuko „Pakantumo nepakantumas“ (The Intolerance of Tolerance), Jošo Makdauelo ir Roberto Hostetlerio (Josh McDowell, Bob Hostetler) „Naujasis pakantumas: Kaip ši kultūrinė revoliucija gresia sugriauti jus, jūsų padorumą ir jūsų vaikus“ (The New Tolerance: How a Cultural Movement Threatens to Destroy You, Your Faith and Your Children).

Tvirkinti klausytojus — pavojinga

106. Nuorodos: Santvarka: Tvirkinimas: teatras, žiniasklaida.

Arvydas Malcys: žiniasklaidos dėmesio nusipelno tik absoliutūs kraštutinumai: nusikaltėliai ir iškrypėliai, turčiai su savo infantilių norų tenkinimais arba į neviltį papuolę nelaimėliai, kurių bėdos parduodamos ir perkamos. Daugiausia aplodismentų tenka vienadieniams, abejotinos vertės kūriniams. Taip sukuriamas kultūros gelbėjimo įspūdis. Seimo vidutinybes išgąsdino ir papiktino dūžtantys langai, o ne jų pačių daužomi žmonių likimai. Jie net nesuvokia, ką daro, nes sudaužytas langas yra konkretybė, kurią suvokia kiekviena vidutinybė, o sudaužytas likimas — abstrakcija, kurios jiems neduota suvokti.

Demokratinės santvarkos teorinis absurdas praktiniais pavyzdžiais

75. Nuorodos: Santvarka: Liberalizmas: agresija, demokratija, liberalizmas, santvarka, suirutė.

Tikrovės faktų gausa, nepaliekanti vilties nė teorinei demokratijos pagarbai — Liutauras Degėsys.

Nepadorių žmonių mušti nereikia

65. Nuorodos: Paveldas: Kalba: dora, garbė, orumas.

Turi būti pasipriešinimas negarbei. Negarbingam žmogui niekas nepaduodavo rankos — Saulius Sondeckis.

Artėjant žiemai, augs ne tik mokesčiai

154. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: iždas, krizė, mokesčiai, sunkmetis.

Liutus: puikiai suprantu, kad gelbėdami Lietuvą kiekvienas turėtume aukoti savo asmeninį priteklių. Ir tikiu, kad prireikus kiekvienas taip ir padarytume. Tai dabar man rėkia: Lietuva pavojuje — bet kokia kaina reikia gelbėti Biudžetą.

Tokia televizija kerta per viską

130. Nuorodos: Santvarka: Leidyba: orumas, savišvieta, tv, žiniasklaida, žurnalistai.

Darželyje, kurį lanko mano vaikas, kažkada buvo televizorius. Kai sūnus jį žiūrėdavo, aš jausdavausi bejėgė. Kartais būdavau priversta skambinti auklėtojai prašydama, kad jį tą vakarą neįjungtų žinių. Pati dirbau redakcijoje, bet negalėjau pakeisti šito srauto! Apie vertybinius bei psichologinius procesus nėra ko nė kalbėti, ir aš bijau, kad pačiam mąstymui gali būti padarytas nebegrįžtamas poveikis. Mano prašymu televizorius dingo, nes darželyje jam ne vieta. Pasitarėme su tėvais ir nusprendėme, jog darželyje ne tuo reikia užsiimti — Gražina Išganaitienė

Kalbos pabaiga?

161. Nuorodos: Paveldas: Kalba: kalba, literatūra, poezija, tv, žargonas.

Juk vienoje pamatinėje Vakarų knygoje ne šiaip sau tvirtinama: Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo Dievas… Pridursiu, kad ir pabaigoje yra tas pat, tik vietoje „Dievo“ atsiranda Ekranas, spjaudantis nuodingos kalbos debesis, kurių mūsų mažytė sielelė jau nebepajėgia įkvėpti ir priglausti. Šitaip kalba tampa jei ne žmogaus priešu, tai bent jau labai klastingu ir destruktyviu pakeleiviu, o gal tiesiog tironu. Pamėginkite tris valandas paspoksoti į televizorių perjunginėdami kanalus… – Arvydas Šliogeris

Kalbajobai

176. Nuorodos: Santvarka: Kalba: griovimas, kalbajobai, nevala.

Algirdas Ramanauskas, save vadinantis „Algiu Greitai“, paskelbė žurnalistams savo veiklos ctv.lt uždavinius: „Kalbajobai, naujieji mūsų personažai, yra ta vidurinioji ir žemesnioji kalbininkų grandis, kuri ir yra самые главные дураки. Čia labai svarbu pabrėžti, kad tokiais nelaikau tokių šviesių žmonių kaip Irena Smetonienė, Donatas Smalinskas ir Antanas Smetona — žmonių, kuriems tenka atlaikyti didžiulį ortodoksinio sparno spaudimą. Prisiminkime kad ir neseną -ienės bylą, kai šviesuomenė tėškė talibaniško mėšlo XXI amžiaus Lietuvai.“ „Kalbajobai man yra Talibanas, o su Talibanu nesiderama; jis naikinamas. Kalbajobai yra tie dogmatikai, kurie, nors tu juos šaudyk, nesuvokia, kad ne jiems spręsti, kaip turi vystytis mūsų kalba“.

Tautą budinti per kalbą

127. Nuorodos: Paveldas: Kalba: dora, kalbininkai, orumas, protas, tauta.

Išgyvename metą, kai kėsinamasi sumenkinti visas tautines vertybes — Valerija Vaitkevičiūtė

Ką siūlo Lietuvos ūkio gelbėtojai — bankų ekonomistai?

122. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: infliacija, krizė, mokesčiai, sunkmetis, švaistymas.

Žygintas Kačanauskas: Valstybės iždo „deficitui“ virtus praraja tarp valdiško išlaidavimo ir valstybės pajamų, ekonominės politikos patarėjai R. Kuodis, G. Nausėda ir pan. siūlo prievartą nukreipti ne valdžios išlaidų sutramdymui, o dar didesnių mokesčių išmušimui iš juos sunešančios tautos.

Kumečio sindromas

280. Nuorodos: Paveldas: Santvarka: knygos, lenkinimas, tauta.

Romualdas Grigas: Globalizmas yra ideologija, grindžiama siekiu viešpatauti pasaulyje. Ir jis gali būti pačių įvairiausių formų. Ar ne tokių tikslų siekė ir dar viena atmaina – komunizmo ideologija? Ar ne to paties siekia atviros visuomenės ideologija? Kitaip tariant, jokių ribų, jokių riboženklių. Ir kuo greičiau bus sunaikintos prigimtinės kultūros, tuo lengviau bus globalizmo ideologijai plisti.

Ar lengva būti Kubiliumi?

124. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: mokslas, reforma, sąjūdis, universitetas, švietimas.

Reformas daro pilkieji, agresyvieji docentai. Šiaip jau docentas yra garbingas dalykas… O pilkieji — tai yra vidutinybės. Ir jeigu dar tos vidutinybės agresyvios, tai jau ir visai negerai — Jonas Kubilius.

Kaip gyvuoji, Vilnija?

240. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: atskirtis, etnocidas, lenkinimas, lietuvybė, mokyklos, tauta.

Vydas Astas: Mūsų žmonės, ypač valdžia, supratimą apie Rytų Lietuvą grindžia momentiniais statistiniais duomenimis. Tai klaidina… Šis kraštas gali integruotis į Lietuvą, bet gali ir išslysti iš jos tautiškai, kultūriškai, galiausiai valstybiškai… Lietuvos lenkų rinkimų akcija – agresyvus šovinistinis blokas – nuo 1993 m. yra beveik vienvaldė Vilniaus ir Šalčininkų rajonų šeimininkė… Savivalda ar autonomija? XXI amžiuje be mokyklos? Ką daryti?

Kitoniška Dzūkija

69. Nuorodos: Paveldas: Kalba: dzūkai, getai, gudai, sūduviai, tarmė, tauta.

Getija, getai yra baltų genties (jotvingių, dzūkų) lotyniškas pavadinimas. Dar neseniai Vilniaus krašte mažai kas kalbėjo lenkiškai, o dabar net oficialiai senieji lietuviški vietovardžiai ir asmenvardžiai tariami ir rašomi lenkiškai — Vladas Turčinavičius.

Patys žmonės yra nepajėgūs susikurti sau dorovės principų?

66. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: dora, tikyba.

Nežinojau šitos katalikų bažnyčios dogmos. Šarūnas Puščius pripažįsta, kad laisvamaniai XIX-XX a. tautinio atgimimo šaukliai (Basanavičius, Kudirka, Šliūpas, Vydūnas) buvo pavyzdingai dori, vis dėlto kartoja jų amžininko kunigo Staugaičio abejonę „bet kokia bus antroji, trečioji kartos, išauklėtos be tikėjimo?“. Sutinku su šia abejone, nors nesutinku su antraštiniu teiginiu. Ir Napoleonas puikiai suprato doros svarbą visuomenės santvarkai, todėl rėmė paprotines religijas (ne vien katalikybę, bet net ir islamą Egipte) — nes dauguma žmonių be doros pakriks, sukels sumaištį, suirutę ir nesantaiką. Vis dėlto manau, kad dogmos priežastis yra mokslo dar neišspręstos problemos — pirmiausia ekonomika, teisė, psichologija ir filosofija išvis nėra mokslai, dar be pasaulėžiūros pamatų. Vladas Palubinskas.

Nuo auksologijos iki lietuvių etnogenezės

155. Nuorodos: Paveldas: Amatai: antropologija, auksologija, etnogenezė, istorija, kraniologija.

Profesoriaus Gintauto Česnio 65 metų sukakčiai pažymėti Janina Tutkuvienė pateikia šios iškilios asmenybės — Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto, buvusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano (1988-1999), Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo (1988-2001), Lietuvos valstybinės premijos laureato (1989) ir Estijos valstybinio apdovanojimo (2005) — mokslinės veiklos ir kitos kūrybos apžvalgą. Gintautas Česnys baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą 1963 metais. Jo mokslinė ir pedagoginė veikla rutuliojosi nuo auksologijos (pirmoji disertacija „Lietuvių kūdikių auksologinė charakteristika, longitudinalinis tyrimas“, 1970) iki lietuvių etnogenezės (antroji disertacija „Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija“, 1986) problemų nagrinėjimo. Dabar profesorius daugiausia laiko skiria svarbiausių Lietuvos antropologijos istorijos periodų apibendrinimui, iškiliausių jos asmenybių mokslinės veiklos nagrinėjimui.

Menininkų duetas

143. Nuorodos: Paveldas: Dailė: dailininkai, orumas, praeitis, skulptoriai, tauta, šeima.

Man atrodo, kad tie vaikai, kuriuos tėvai išmokė nebijoti darbo, niekada nepražus — Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė