Lietuva internete: žinių talka

Italijos langobardai

2024-09-11 Langobardų kalbos tyrimas pagal Viduramžių raštus ir vardažodžius.

530. Paskaitos: Paveldas: Gudai: istorija, kalbotyra, langobardai, tautovardis.

Valentinas Juškevičius: Lietuva turėtų labiau tyrinėti langobardų paveldą, o ypač jų vietovardžius.

Langobardų germaniškumas remiamas VIII a. vienuolio Pauliaus Djakono lotyniška „Langobardų istorija“, kurioje, kaip ir VI a. Jordanio „Getikoje“, paminėta, kad tiek gudai, tiek ir langobardai į Apeninus atsikraustę iš nuo lėkštos įlankos kranto matomos ilgos išriestos Baltijos jūros salos, vardu „Skendzia“ — klaidingai spėjant, jog tai Skandinavijos pusiasalis. Tačiau GIS analizė, istorinė geografija, numizmatika, genetiniai tyrimai, to meto laukobardų – longobardų raštų kalba, jų lietuviški asmenvardžiai ir ypač gausūs vietovardžiai paneigia langobardų germaniškumą.

Lietuviškas kryžius

2022-11-20 Septynios lietuviško kryžiaus taisyklės.

525. Paskaitos: Paveldas: Dailė: darna, mokslas, satanizmas, tauta, tikyba.

Vladas Palubinskas: Tautos tikyba yra mokslinė pasaulėžiūra.

Lietuviški kryžiai — saviti ir labai įvairūs, bet be jokios saviraiškos, juose nieko asmeniško, tik priminimas žmogui, kas amžina. Įtaigiomis mokslo ir meno priemonėmis — menas lietuvio požiūriu yra savotiška mokslo išraiška, gamtos dėsnių grožio parodymas. Nes kultūriniam žmogui duota Dievo dovana ne tik matyti, girdėti, uosti, liesti medžiaginius dalykus, bet ir suvokti priežastines priklausomybes, atrasti reiškinių dėsningumus, išrasti jau žinomų dėsnių naujus pritaikymo būdus gyvenimui gerinti, turtui ir grožiui gausinti, žmogaus ir gamtos darnai sodrinti.

Isterijos pandemija

2021-11-26 Mokslo padėtis ir koronės priežastis.

523. Prakalbos: Santvarka: Mokslas: parazitai, satanizmas, sveikata.

Vladas Palubinskas: Dykumų sąmonė bijo gamtos ir proto.

Medicina ir farmacija klesti miesčionių baime ir patiklumu, sukaupta gydymo klaidų ir sėkmių patirtimi, sustiprinta technikos išradimais, chemijos atradimais — bet be pamatinių gyvybės mokslo žinių ir be sisteminio supratimo.

Ateities metraštis

2021-10-21 Numatomos žiniatinklio permainos.

522. Apžvalgos: Santvarka: Metraštis: istorija, monopolizmas, sukaktis, vertinimas.

Vladas Palubinskas: Ateitis laukia niūri, jei toliau plauksime pasroviui.

Pasaulinio žiniatinklio raidos metraščio bibliografai „Laiko karietos“ archyvo dvidešimt­penkmečio proga paskelbė numatomų interneto įvykių ir jo santvarkos permainų metraštį dar dvidešimt penkeriems ateities metams.

IT sekluma

2021-07-08 Padorių interneto verslininkų politinis pareiškimas.

520. Apžvalgos: Santvarka: Teisėsauga: monopolizmas, privatumas, sekimas.

Vladas Palubinskas: Metas uždrausti sekimą reklamomis internete.

Vakar interneto verslininkai pagaliau išdrįso paskelbti politinį pareiškimą — atvirą laišką Europos sąjungos ir Jungtinių Amerikos valstijų inspekcijoms uždrausti žmonių sekimą reklamos priedanga. Ta proga platesnė interneto raidos ir internauto teisinės padėties apžvalga.

Lietuvių Maskva

2020-05-15 Ilja Tarasovas apie Maskvos lietuvių kultūrą ir laisvės kovas.

505. Ištraukos: Praeitis: Gudai: baltai, etnocidas, galindai, istorija, kalbotyra.

Vladas Palubinskas: Maskoliai ne mongoloidai, o apkrikštinti ir suslavinti lietuviai.

Dabartinėje Vidurio Rusijoje vietiniai lietuviai pirmajame tūkstantmetyje gyveno turtingai, laisvų ūkininkų valsčiais laikėsi ilgai ir atkakliai, Volgos ir Okos tarpupyje iki XV amžiaus nepripažino su krikščionybe brukamos feodalinės vergovės. Atmintis apie litvinus, galinius, galius, galindus, galietius (Голѧдь), apie Lietuvą (Литва) Pamaskvėje buvo gyva dar ir XIX amžiuje. Daugelis iš metraščiuose aprašytų XIII amžiaus Litvos antpuolių buvo ne iš tolimo Pabaltijo, o vietinių lietuvių nepriklausomybės kovos.

Lietuvių karaliai

2018-09-01 2018 m. dr. Bučio monografijos „Lietuvių karaliai...“ pristatymas.

485. Pateiktys: Praeitis: Gudai: istorija, knyga, pristatymas.

Algimantas Bučys: Moksliškai atmesta dogma apie neva vienintelį ir trumpai buvusį lietuvių karalių.

2018 metais „Vaga“ išleido literatūros istoriko ir kritiko, poeto, literatūrologijos teoretiko dr. Algimanto Bučio monografiją „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje (Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė)“, kurioje pateikta medžiaga atskleidžia istorikų klastotes, siekiant ištrinti tautos atmintį, sumenkinti nepriklausomos Lietuvos valdovų aukščiausius kilmės titulus ir jų pripažinimą Viduramžių Europoje.

Mokas

2018-08-22 Lietuvių mokslo draugijos atkūrimo pirmoji ataskaitinė sueiga.

484. Renginiai: Santvarka: Mokslas: prisistatymas, sueiga, teismas.

Vladas Palubinskas: Kultūrinių žmonių santvarkoje mokslo teismas svarbiau už valdžią.

2016-02-19 prie Lietuvos mokslininkų sąjungos sutelkėme nusipelniusių šviesuolių mokslinį teismą „Mokas“ neiš­spręstiems kultūros kilmės, jos griovimo ir teisingos santvarkos klausimams išrišti. Matydami pavojų tautos, visos Vakarų civilizacijos likimui ir pasyvų mokslininkų plaukimą pasroviui, ryžomės pamėginti patys. Artėjant mokslininkų suvažiavimui, 2018-08-22 LMS menėje Vilniuje surengėme pirmąją savo nuotolinio darbo ataskaitą tautai.

Optimizmas

2018-02-16 Šimtąją Vasario šešioliktąją apie Justiną Marcinkevičių.

474. Pateiktys: Santvarka: Švietimas: bibliografija, enciklopedija, pagerbimas, sukaktis.

Genovaitė Mačiūtė: Gyvename asmenybių nuopelnų naikimimo metu.

Iš galybės prisiminimų apie Justiną Marcinkevičių Valentinas Sventickas sudėliojo gražią knygą — su daugybe nuotraukų, su žmonių atmintyje šmėstelėjančiomis iištraukomis iš poeto eilėraščių, dramų ir padavė mums kaip ramstį. Kol dar turi į ką atsiremti, dar gali būti ir išbūti — Lietuvoje, su Lietuva širdyje. Gyvename laiku, kai vidutinybės (ar ne juos šviesaus atminimo akademikas, Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius vadino „pilkaisiais“, „agresyviais“) nebeslepia, kad asmenybės jiems trukdo. Tokius erzina ir tai, jog tėvynės bei tautos stiprybės ieškančiam vis ne itin linksmas Justinas Marcinkevičius „pasipainioja“. Net gyvenimo datas pagal Lietuvą poetui likimas ar Aukščiausiasis surikiavo — ir gimimu, ir mirtimi su tėvyne surišo.

Gauniai

2017-07-06 Kaniūkų etimologija ir diachroninės lingvistikos mokslo kritika.

469. Paskaitos: Paveldas: Santvarka: asmenvardis, istorija, kalbotyra, vietovardis.

Vladas Palubinskas: Garbės supratimo išlikę ten, kur lietuvių būta.

Apžvelgus istorinės kalbotyros padėtį, apybraižoje pateikta mokslinio metodo (ne)taikymo diachroninėje lingvistikoje kritika. Tada, atsisakius klaidingų indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos ir savaiminio kalbų tobulėjimo prielaidos, o pritaikius aštuonis nutautėjimo raidos dėsnius, Kaniūkų etimologijos pavyzdžiu visai aiškiai atskleista lietuviška Eurazijos (ne vien indoeuropiečių) valstybių valdovų titulų kilmė.

Atmerkus akis tiesai, bent trumpam suabejojus paika savaiminės pažangos prielaida ir ja paremta parazitine pasaulėžiūra, atsiveria visai kitas raidos vaizdas. Ir supratimas, ant kokių pamatų dar laikosi ši kaip per stebuklą atsiradusi ir dar gyva, bet visai trapi ir nenaudėlių vis aršiau ardoma civilizacija, kam turime būti dėkingi už savo kultūrą ir gerovę. Kaip svarbu atsigręžti į didžiųjų žmonijos atradimų, išradėjų kultūrinės tautos gamtamokslę tikybą — gal dar pavyktų ją suvokti, gal ne per vėlu atstatyti teisingą protėvių santvarką.

Pasiginčykim dėl skonio

2017-08-29 Apie niekinantį žiniasklaidos požiūrį į žmogų ir bulvaro brukimą.

470. Pastabos: Santvarka: Švietimas: bibliografija, bulvaras, muzika, vertinimas.

Genovaitė Mačiūtė: Skonio lavinimas yra neginčytinas dalykas.

Nenagrinėdami ir nesusivokdami, kas išties vertinga, o kas ne – ir nužmogėti galime. Neapleidžia mintis, kad žiniasklaida ne taip jau retai tuo keliu mus ir veda. Bet negi privalome juo eiti – galime gyventi savo galva, Būna ir nemokamų gerų koncertų, vertingų susitikimų, ir bibliotekų knygos laukia skaitytojų. O dėl skonio pasiginčyti ne tik verta, bet ir būtina. Kad žmonėmis išliktume.

Taip neturi būti

2017-02-23 Kalvių kalvis Vytautas Jarutis dėl tautos paveldo likimo.

465. Prakalbos: Paveldas: Dailė: antimenas, kosmopolitika, menas, namudinis, vertinimas.

Vladas Palubinskas: Lietuvos kultūros taryba vis mažiau rūpinasi tautodaile.

Neturime pamiršti, kas mes esame. Lietuviams itin svarbu išlaikyti savo papročius, tautinę kultūrą ne tik dainoje, kalboje, bet ir visose srityse. Ne mažiau svarbią vietą užima tautos dailė. Tautodailė — viena iš dvasingesnių sričių mūsų kultūroje. Ne kartą teko dalyvauti mūsų tautodailės parodose užsienyje. Gausūs lankytojų būriai atidžiai apžiūrinėdavo mūsų parodą, išeidami sakydavo: ar suprantate, ką jūs turite?

Garbės žodis

2017-02-16 Apie tik prisiminimuose gyvą žodį.

464. Prakalbos: Kalba: Galia: atmintis, dora, dvasia, orumas, papročiai, piliakalniai.

Genovaitė Mačiūtė: Gyvename be garbės poreikio ir supratimo.

Kada, kaip seną drabužį, išaugom garbės žodį? Kaip jis dingo iš mūsų gyvenimų, nuo mūsų lūpų? Kaip nutolo kartu su vaikystės dienom, nubrozdintų kelių perštėjimu ir geriausio draugo išdaigom? Nebepasigendam. Kada paskutinį kartą sakei „garbės žodis“? Aš – seniai.

Lietuvio būdas

2017-02-16 Donaldo Trampo, Piotro Stolypino ir Antano Smetonos pavardžių etimologija.

463. Paskaitos: Paveldas: Santvarka: asmenvardis, istorija, kalbotyra, vietovardis.

Vladas Palubinskas: Lietuviškos atmenos rodo tiesos ir gerovės kelią.

Nusipelniusių valstybės vadovų pavardžių etimologija iš dalies paaiškina ir jų sėkmės priežastį — teisingos santvarkos supratimo kilmę. Apžvalgoje išnagrinėtos Donaldo Trampo, Andžejaus Dūdos, Piotro Stolypino ir Antano Smetonos pavardžių kilmė, buvusi bendrinė tų žodžių reikšmė.

Reformacija

2016-09-05 2017-ieji skelbiami Reformacijos metais (1517–2017).

457. Numatoma: Praeitis: Gudai: pagerbimas, santvarka, sukaktis.

Vladas Palubinskas: Vakarų Europos Reformaciją sukėlė Lietuvos krikštas ir Žalgirio mūšis.

1517 metais augustinas vienuolis, Biblijos vertėjas, Šventojo rašto aiškinimo profesorius Martynas Liauderis sukalė savo 95 tiesas (protestantiškas tezes), bet iš tikrųjų tai reformacija kilo visu šimtmečiu anksčiau — husitams krikštijant Lietuvą. Pirmajam Reformacijos sąjūdžiui vadovavo Bohemios karaliumi išrinktas čekų tautos didvyris Žygimantas Kaributaitis. Janas Husas buvo sudegintas, Bohemia nukariauta, o pirmąją protestantišką valstybę Lietuvos globoje įsteigė ir pirmąjį Europoje pasaulietinį Karaliaučiaus universitetą (Albertiną) įkūrė lietuvis — kryžiuočių ordino didysis magistras ir Vakarų Lietuvos (Parusios) valdovas Albertas.

Hiawatha

2016-12-09 HTTP serverių rinkos apžvalga ir išvados.

455. Apžvalgos: Kūryba: CMS: auditas, pristatymas, vertinimas.

Vladas Palubinskas: Hiawatha išsiskiria švara, patvarumu ir žmoniškumu.

2016 m. rudenį patyrinėjau HTTP serverių rinką ir „Apačių“ pakeičiau „NginX“, bet išsibandęs netrukus ir jį pakeičiau niekam negirdėta, nė specialistams nežinoma, tikriausiai pirmąja Lietuvoje „Hiawatha“. Todėl čia išguldžiau palyginimo duomenis, paaiškinimą, kuo ydingi kiti serveriai ir kuo išsiskiria „Hiawatha“ — švara, patvarumu, pajėgumu, pažangiomis technologijomis, o ypač aiškumu ir žmoniškumu.

Pažangos sprogimas užgesintas

2016-11-06 18 metų šviesolaidžio ir interneto 25-mečio Lietuvoje apžvalga.

454. Apžvalgos: Leidyba: Metraštis: auditas, istorija, sukaktis, tv, vertinimas.

Vladas Palubinskas: Savaiminė pažanga sustabdyta, tenka jau ginti interneto principus.

Interneto pradžia buvo laisva, klostėsi savaiminė tvarka ir gero elgesio standartai, mezgėsi tiesioginiai ryšiai ir žinių sklaida asmenine atsakomybe — taip reiškėsi nesuvaržyti gamtos ir visuomenės dėsniai, todėl pažanga buvo audringa, neregėtai sparti, veržli kaip sprogimas. Bet užplūdus internetą visuomenės daugumai ir juo susirūpinus politikams, socialinė santvarka persikėlė ir į internetą, todėl pažanga iš esmės sustabdyta, įsigali monopolizmas ir teršimas, duomenų uždarumas ir propaganda, biurokratizmas ir niekieno atsakomybė. Dabar būtų gerai apginti bent pradinį sumanymą, esminius interneto principus: decentralizaciją, tiesioginius ryšius ir asmeninę atsakomybę.

1919 – 1939 okupacija ir genocidas

2016-10-08 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl 1919 –1939 m. okupacijos vertinimo.

453. Prakalbos: Praeitis: Rzeczpospolita: atmintis, etnocidas, lenkinimas, pagerbimas.

Albinas Jasiūnas: Gerbkime ir tyrinėkime protėvių pasipriešinimo nutautinimui atminimą.

1920 metais Lenkijai aneksavus didelę Lietuvos dalį su sostine Vilniumi, daug žmonių pasitraukė į nepriklausomą Lietuvą. Bet tėvynėje likę lietuviai okupacijos laikotarpiu telkėsi, aukojosi gindami ir gaivindami lietuvybę, saugodami Vilnių Lietuvai. Tai buvo kultūrinė, šviečiamoji kova. O bausmės už ją buvo žiaurios: kankinimai, žudymai, kratos, plėšimai, kalinimai, trėmimai. Vilniaus krašto lietuvių kultūrinė veikla — neeilinis reiškinys Lietuvos istorijoje. Tačiau mokyklos vadovėliuose ir žiniasklaidoje jis nutylimas. Lietuvos politikai ir istorikai nuolat nuolaidžiauja lenkiškosios pusės tendencingiems teiginiams vis tuo pačiu „kultūrinimo“ pamušalu, pritardami neteisiems reikalavimams ir melagingiems įrodinėjimams. Mūsų valstybės tarnybų darbuotojai dažnai nė negirdėję apie visos kartos pasiaukojamą kultūrinį darbą, apie vieningą lietuvių priešinimąsi nutautinimui. Dauguma Lietuvos žmonių nėra gavę vadovėlinių žinių, nesugeba argumentuotai paaiškinti Lenkijos politikos. Mokslo Lietuvos tėvo dr. Jono Basanavičiaus 165-ąsias metines pasitinkame be paminklo sostinėje didžiajam vilniečiui, o po metų jau ir Nepriklausomybės šimtmečio sukaktis. Sambūris „Patirtis“ ragina Vyriausybę pripažinti 1920 m. okupacijos ir ją sekusio genocido faktą bei atlyginti kraštotyros darbus tautos, mokslo ir teisingumo labui.

Velykos

2016-03-17 Vilkių didybė ir jų technologijų svarba Europos kultūrai.

450. Paskaitos: Praeitis: Gudai: asmenvardis, kalbotyra, vietovardis.

Vladas Palubinskas: Lietuviai kitiems buvo šventi milžinai.

Susivokus, kad vilk-, vielk-, velk- yra ta pati šaknis (balsiai I,E kilę iš dvibalsio IE), išaiškėja ir vietovardžių Wielka, Великая, Великий Новгород pradinė reikšmė — tai krovinių gabenimo valksnų upės, jų pakrantėse gyvenusių vielkių (velkių, vilkių) vietovės. Vielkiai buvo sėslūs laivų statybos, plukdymo ir pervilkimo įrangos meistrai, išminčiai. Šaknis Vielyk- yra tos pačios kilmės, nes:
1 – rusiškus žodžius Великая, великий atitinka lenkiški Wielka, wielki;
2 – tiek Wielka, tiek ir Великая abi jos buvo nuolatinių valksnų vietovės;
3 – Trys karaliai (Trys išminčiai) rusiškoje Biblijoje vadinami Три волхва;
4 – rusų kalboje dar gyvas žodis верхи irgi yra kilęs iš велки — vielkių.
Išvada: žodžiai wielki, великий (didis) ir верхи (žyniai) slavų kalbų susidarymo laikais yra kilę iš vielkių.

Nuo ištakų iki šiandienos

2016-02-12 Romo Pakalnio prakalba Lietuvos poetui Justinui Marcinkevičiui.

447. Prakalbos: Paveldas: Kalba: atmintis, pagerbimas, sukaktis.

Justinas Marcinkevičius: Lietuva išmoko tarti svarbiausius tautai žodžius.

Mes, Justino Marcinkevičiaus bendražygiai, esame pasiryžę bet kuriuo metu pasakyti visus tuos svarbiausius Jo išmokytus žodžius, padaryti Jo įvardintus darbus ir niekada niekam neleisime menkinti Justino Marcinkevičiaus vardo ir Jo vaidmens istorinėje Lietuvos laisvės byloje.

Vilniaus vartų Baltieji stulpai

2015-12-12 Sambūrio „Patirtis“ pasiūlymas atstatyti Vilniaus vartų paminklus.

444. Prakalbos: Paveldas: Galia: architektūra, atstatymas, sukaktis, valstybė.

Albinas Jasiūnas: Baltieji stulpai su vyčiais buvo ryškiausi sostinės žanklai.

Ant pagrindinių kelių į Lietuvos sostinę Vilnių pasitikdavo įspūdingi vartai su 6 m aukščio Baltaisiais stulpais ir metaliniais Vyčiais ant jų. Vilniaus vartų Baltieji stulpai — ryškiausi sostinės ženklai. Jie mena Napoleono sutikimą, sukilėlių kovas, tautos didvyrio Simono Konarskio viešą egzekuciją ir kitas istorines gaires. Be jų neteko prasminės jungties ir kiti tų vietų paminklai: keliautojų globėjo Šv. Jackaus koplytėlė, muitinės, užeigos pastatai. Artėjant Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, reikia atstatyti šiuos svarbius sostinės paminklus. Atstatymas neužtruks ir nebus brangus, istoriografinės medžiagos išlikę pakankamai. Šie paminklai stiprins vilnietišką tapatybę, išdidumą ir pilietiškumą.

Vilkiai

2015-07-25 Lietuviškų pervalkos vietovardžių geografinė apžvalga.

440. Paskaitos: Praeitis: Gudai: asmenvardis, kalbotyra, vietovardis.

Vladas Palubinskas: Istorinėje kalbotyroje dar nenagrinėtas vilkių kultūros klodas.

Vietovardžiai ir asmenvardžiai Vilk- šaknimi baltistikoje ligšiol yra kildinami iš žodžio vilkas. Visai nepaisant, tarsi nė nežinant kitų šios šaknies reikšmių lietuvių kalboje, pirmiausia vilkti. Šioje studijoje iškeliamos metodologinės ydos istorijos ir kalbotyros moksle, tada, ribojantis vien visuotinai žinomais duomenimis ir istorinėje bei lyginamojoje kalbotyroje pripažintais dėsningumais, išaiškinami asmenvardžių ir vietovardžių Vilk-, Velk-, Valk-, Βαλκ-, Волк-, Болг-, Болк-, Balk-, Bilk- šaknimis prasminiai ryšiai. O „žodžių archeo­logijos“ bei istorinės geografijos priemonėmis atskleidžiamas seniausias, žmonijos raidai itin svarbus ir labai platus vilkių kultūros klodas.

Gintaras

2014-09-03 A. Račkus apie gintarą kaip pinigą, kitos jo paskirtys ir paplitimas.

432. Pateiktys: Praeitis: Gudai: apeigos, asmenvardis, kalbotyra, pagerbimas, pinigai.

Vladas Palubinskas: Ilgus amžius lietuviškas gintaras buvo tvirta pasaulinė valiuta.

Kadangi mokytojai, kultūrologai, net etnologai ir istorikai nebežino buvusios gintaro paskirties, teko pargabenti tėvynėn pasaulyje garsaus numizmato dr. Aleksandro Račkaus „Amber As a Medium of Exchange“ žurnale „The Numismatist“, išversti jį lietuviškai ir paskelbti enciklopedijoje Lietuvai.lt. Pristatydamas šį svarbų veikalą, siūlau patikslinti etimologiją sakeliais, saikeliais ir saugeliais, papildyti ambronimis, ambra ir ežero gintaru.

Ar Lietuva dar lietuvių valstybė

2014-06-28 Kokia ta Sąjūdžio Lietuvos posovietinė politika ir santvarka.

430. Prakalbos: Santvarka: Paveldas: griovimas, kosmopolitika, tauta.

Vladas Palubinskas: Savininkiška lietuvių tauta verčiama tarptautiniu tarnų kumetynu.

Tautos referendumas naujosios eros 2014 metais yra proga apsidairyti, susimąstyti ir apsispręsti, ar jau atsisakome Lietuvos kaip lietuvių valstybės, paskutinio žemės sklypo šiame pasaulyje tautos namams. Su protėvių milžinkapiais, seniausia ir tyriausia „indoeuropiečių“ kalba. Ar susigėdę nusisukame nuo tūkstantmetės lietuvių civilizacijos, išradusios pasauliui savininkišką santvarką ir suklojusios Vakarų kultūros pamatus su gamtajausmio dvasingumo, mokslo ir šeimininkiško ūkininkavimo papročiais. Sambūrio „Patirtis“ užsakymu išguldžiau savo išvadas, į kokią padėtį esame patekę ir kokius turime pasirinkimus.

Lietuva ir Sąjunga

2013-12-20 Lietuvai pagražinti draugijos pareiškimas dėl Lietuvos žemės.

424. Prakalbos: Santvarka: Teisėsauga: išdavystė, nuosavybė, tauta.

Romualdas Grigas: Europos tautų naikinimas silpnina Europos sąjungą.

Žemių pardavimas nuosavybės teise užsieniečiams yra vienas iš svarbiausių klausimų, garantuojant tautos ateities egzistenciją, jos laisvę ir nepriklausomybę ir todėl turėtų buti sprendžiamas tautos referendumu. Seimas, 1996 ir 2003 metais pakeitęs Konstitucijos 47 straipsnį, suteikiantį „užsienio subjektams“ teisę įsigyti Lietuvoje žemę nuosavybės teise be tautos referendumo, sukūrė specialią konstitucinę normą, pažeidžiančią Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas konstitucinis principas, nustatantis, kad „svarbiausi tautos ir valstybės klausimai sprendžiami referendumu“. Kolizijos atveju Konstitucijos principai turi viršenybę prieš specialias konstitucines normas. Šio straipsnio pakeitimas be referendumo pažeidė ir Konstitucijos 2 straipsnį — principą: „suverenitetas priklauso tautai“ o taip pat Konstitucijos preambulę, teigiančią „Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje“.

Neparduokime tėvynės

2013-09-21 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

421. Prakalbos: Paveldas: Teisėsauga: nuosavybė, tauta, valstybė.

Albinas Jasiūnas: Tautai gresia samdinių ir klajoklių likimas.

Pirmąjį atkuriamos Lietuvos dešimtmetį vykusi sparti dekolektyvizacija kėlė džiugių vilčių atgaivinti šeimos ūkius, agrarinę pramonę, nuosavybinę santvarką ir tautos kultūrą Lietuvos sodžiuose. Tačiau antrasis dešimtmetis pasižymėjo įtartinai užprogramuotu šeimos ūkių išstūmimu ir prekinės gamybos, sodžių nualinimu, valstiečių vertimu parduoti žemę ir tapti samdiniais. Lygia greta kūrėsi itin stambios latifundinės kompanijos, kai 1 – 2 % bendrovių abejotinais pagrindais užvaldė net 40 % šalies žemės ūkio naudmenų ir kasmet susižeria iki 80 % Europos sąjungos paramos lėšų, skirtų visai Lietuvos žemės ūkio plėtros programai. O dabar įvairūs politiniai agentiniai statytiniai padeda užsienio korporacijoms supirkinėti pelningiausius žemės ūkius, pažangiausias agrarinio verslo ir kultūros sklaidos įmones. Prieštaraujant konstitucijos dvasiai, ES senbuvių valstybių teisinei praktikai ir Lietuvos statutui, nuosekliai siekiama užvaldyti tautos pamatą — žemę. Visa tai, kaip ir prasidėjęs vietinių mokyklų bei bibliotekų uždarinėjimo vajus, naikinant kultūros židinius kaimo vietovėse, sukėlė srautinę jaunimo emigraciją iš tėvynės.

„Elertė“

2013-04-20 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos pavadinimo.

404. Prakalbos: Santvarka: Kalba: išdavystė, lietuvybė, tautovardis.

Albinas Jasiūnas: Ryškėja valstybės politika šalinti lietuvių tautovardį.

Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino

2012-12-16 Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis.

397. Paskaitos: Paveldas: Kalba: dora, kalbotyra, santvarka.

Jūratė Rosales: Kanto ir Lėvino etinės atsakomybės nuovoka lietuviška.

Valencijos universiteto profesoriaus Antonio Lastra užsakymu išguldyta esė apie didžiųjų Vakarų kultūros filosofų Imanuelio Kanto ir Emanuelio Lėvino lietuviškas šaknis. Knygoje atskleidžiamas lietuvių kalbos savitumas, nusakant erdvės ir laiko santykį. Iškeliamas lietuvių kalboje glūdintis darnos supratimas, lemiantis žmogaus pasaulėvoką ir įsipareigojimą kitiems žmonėms. Būtent šiomis įžvalgomis išgarsėjo, padarė poveikį Vakarų galvosenai, dėl to labiausiai vertinami filosofai Kantas ir Lėvinas. Kanados filosofo Andriaus Valevičiaus dėka dokumentuojama, kad Lėvinas gerai mokėjo ir rašė lietuviškai. Knyga papildyta XVIII amžiaus pabaigos vokiečių mąstytojų, paties filosofo Kanto ir oficialios vokiečių valdžios argumentais, kodėl lietuvių kalbą būtina išsaugoti.

Enciklopedija „Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP)

2012-10-16 Naujo žinyno paskirtis ir ypatumai.

392. Pateiktys: Leidyba: Savilaida: bibliografija, enciklopedija, paveldas, semantika.

Vitas Povilaitis: Lietuvai.lt pažangesnė ir didesnė už lt.wikipedia.org.

Enciklopedija „Lietuvai ir pasauliui (ELIP) — tai visuotinių žinių kaupykla lietuvių kalba, kuria nemokamai gali naudotis kiekvienas. Ji skirta ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, todėl enciklopedijoje rasite duomenų ir apie daugelį kitų šalių, jų asmenybių, reiškinių ir t. t. Lietuva — tai tik atspirties taškas žinių sklaidai visomis enciklopedinėmis kryptimis.

Stipriausi vyrai pasaulyje — lietuviai

2012-10-02 Gera žinia iš pasaulio galiūnų varžybų Amerikoje.

390. Įvykiai: Paveldas: Galia: sportas, stipruoliai, tauta.

Vladas Palubinskas: Auksą ir sidabrą iškovojo Lietuvos stipruoliai.

2012 m. spalio 2 dieną Amerikoje pasibaigusiose pasaulio galiūnų varžybose aukščiausias vietas užėmė Lietuvos stipruoliai: auksą iškovojo Žydrūnas Savickas, o sidabrą — Vytautas Lalas. Žydrūnui stipriausio pasaulio vyro World’s Strongest Man vardas pripažintas jau trečius metus, prieš tai keliskart yra pripažinusi ir IFSA federacija, Pasaulio čempionų lyga, WSC, „Fortissimus“, kitos organizacijos, o garbingiausia Arnoldo taurė įteikta net šešis kartus. Po savaitės Vilniuje visą SCL garbės pakylą užėmė vien lietuviai: Žydrūnas tapo rąsto kėlimo pasaulio čempionu ir pasaulio čempionų čempionu, Vidas Blekaitis atitinkamai ketvirtas ir antras, Vytautas Lalas abipus trečias ir dar pagerino akmenų krovimo pasaulio rekordą.

Nepaverskime Lietuvos kumetynu!

2012-03-24 Sambūrio „Partiris“ kreipimasis į partijas dėl žemės ūkio politikos.

378. Prakalbos: Santvarka: Ekonomika: dora, sodžius, tauta, valsčius, šeima.

Albinas Jasiūnas: Samdinių pramonė ir šeimos ūkių naikinimas yra lietuvių tautos naikinimas.

Mūsų kaimo žmonės yra padaryti išmaldos prašytojais. Išmaldos, kuri duodama tada, kai valstietis atsisako prekinės gamybos ir pasirenka išlaikytinių padėtį. Žmogų pradėta vertinti ne už darbą, o už tinginiavimą. Dar daugiau: jeigu nedirbsi — gausi pinigų, o jeigu dirbsi — gali būti nubaustas ir turėsi nuostolių. Todėl Lietuvoje dirvonuoja didžiausi plotai, kaimiečiai nebelaiko gyvulių nei paukščių. O juk darbštumas Lietuvos šeimų ūkiuose nuo amžių buvo viena pagrindinių žmogaus dorybių. Lietuvių tautą sukūrė, jos papročius ir valstybę visais amžiais gynė savarankiški ūkininkai. Dabar atvirai propaguojamas artimiausiu metu prasidėsiantis šeimos ūkių (sodybų) žemės valdų „konsolidavimas“ — jų supirkinėjimas bei stambinimas iki ne mažesnio kaip 500 hektarų. Tai niekuo nepateisinamas, tiesiog nusikalstamas kėsinimasis į Lietuvos sodžius — tautos tapatumo, demografinio ir kultūrinio gyvybingumo, sveiko gyvenimo būdo bei sveikų žemės ūkio produktų gamybos lobyną — šeimos ūkių likimą.

Tauta reiškė veislę

2012-03-10 Kas yra tauta?.

376. Ištraukos: Santvarka: Švietimas: istorija, kalbotyra, kilmė, tauta.

Vladas Palubinskas: Tautos sąvoka pamiršta, tautiškumo turinys iškreiptas ir išniekintas.

Kovo 11-osios proga siūlau atsakyti į klausimą, kas yra tauta — ką reiškia ši sąvoka, koks jos turinys? Kokia tautiškumo vertė, netgi nauda — kodėl verta laikytis protėvių papročių, argi ne geriau apsimokėtų perimti iš kiekvienos tautos, kas jų papročiuose naudinga ir nevaržyti savęs tautiniais prietarais, priklausomybe vienai tautai, o būti laisvu pasaulio piliečiu? Atsakant paprastai pasipila tuščiažodžiavimai, gražbylystė apie dvasios slėpinius ir sielos virpulius, tarsi objektyviai dalykas būtų nepažinus, nešališkai nepatikrinamas ir neįrodomas. Patyrinėjęs pats, priėjau išvados, kad tikroji tautiškumo prasmė pamiršta, iškreipta ir paniekinta. Tai kadaise buvusi žmonių veislininkystė savęs atžvilgiu — griežtas ugdymas, kilmės puoselėjimas ir tarpusavio pagalba (talka). Ne vienas faktas ir jų derinys veda į tai, kad mūsų protėviai gali būti kalti dėl žmogaus kilmės — jo atsiskyrimo nuo gyvulio. Šią prielaidą paremia kalbotyra, o neseniai patvirtino ir naujausi genetikos mokslo atradimai, padedant antropologijai, archeologijai, matematiniam klimato modeliavimui.

Kaip mokslininkas virsta pamokslininku

2011-03-13 Apie Dariaus Barono, bažnyčios ir politikų požiūrį į patriotizmą.

326. Paskaitos: Santvarka: Švietimas: dora, gynyba, istorija, tikyba.

Algimantas Bučys: Valstybė laiko mokslu ir premijuoja nemokslines priešlietuviškas apkalbas.

Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?

Raiškiai

Baltojo žirgo metai

2021-12-20 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės atvirutė „Aidiniekas“.

524. Paveikslai: Paveldas: Dailė: atmintis, simboliai, sukaktis.

Vladas Palubinskas: 2022-ieji — Baltojo žirgo metai.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai — atvirutė „Aidininkas“ Naujuosius 2022 metus pasitinkant. Viso dydžio paveikslas yra 2480×3507 px 186 KiB.

80-oji Birželio 23-oji

2021-06-15 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės atvirutė didvyriams pagerbti.

519. Paveikslai: Paveldas: Dailė: atmintis, pagerbimas, simboliai, sukaktis.

Vladas Palubinskas: 2021-06-23 sukanka 80 metų tautos sukilimui.

1941.06.23 — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautos didvyriams pagerbti 1941 m. birželio 23 d. sukilimo aštuoniasdešimties metų sukakties proga (viso dydžio paveikslas yra 2010×3450 px 72 KiB).

103 Vasario šešioliktoji

2021-02-08 Audronės Mickutės paveikslas tautos šventę pasitinkant.

513. Paveikslai: Paveldas: Dailė: atmintis, pagerbimas, simboliai, sukaktis.

Vladas Palubinskas: Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 103 metų sukaktis.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2021 m. paveikslas Vasario šešioliktosios sukakčiai. Viso dydžio 1920×1430 px raiška 268 KiB.

Sausio tryliktosios trisdešimtmetis

2021-01-12 Audronės Mickutės sukaktuvinė atvirutė tautai.

512. Paveikslai: Paveldas: Dailė: atmintis, pagerbimas, simboliai, sukaktis.

Vladas Palubinskas: Sukanka trisdešimt metų 1991 sausio 13-ajai.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės sukaktuvinė atvirutė tautai. Viso dydžio JPEG paveikslas yra 3379×2562 px 387 KiB.

Kalėdinis auseklis

2020-12-24 Kalėdinis tautodailės atvirukas.

511. Paveikslai: Paveldas: Dailė: apeigos, atmintis, simboliai.

Vladas Palubinskas: 2021 metai atitiks senuosius 3033 metus.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2020 m. kalėdinis atvirukas „Auseklis 3033“. Viso dydžio paveikslas yra 3725×2785 px 505 KiB.

Tautos vienybės lygdienis

2020-09-22 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai.

510. Paveikslai: Paveldas: Dailė: pagerbimas, simboliai, sukaktis.

Vladas Palubinskas: 2020 rudens lygdienis yra didžiojo prūsų sukilimo 760 metinės.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautos vienybės sąšaukai ugnies kuorais ant protėvių piliakalnių rudens lygiadienį 2020-09-22, pagerbiant 1236 m. rugsėjo 22 d. pergalę Saulės mūšyje ir Didžiojo prūsų sukilimo 760 metų sukaktį. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3514×2406 px 85 KiB.

Paparčio žiedas

2020-06-19 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai.

506. Paveikslai: Paveldas: Dailė: apeigos, simboliai.

Vladas Palubinskas: Dienos dabar ilgiausios, artėja juonių naktigonės šventė.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2020 m. dovana tautai „Paparčio žiedas“ 2020 metų vasaros saulėgrįžą, artėjant juonių naktigonės šventei. Viso dydžio PNG paveikslas yra 2305×1653 px 129 KiB.

Danieliaus metai

2019-12-29 Audronės Mickutės paveikslas Naujųjų saulėgrįžos sulaukus.

501. Paveikslai: Paveldas: Dailė: pagerbimas, sukaktis.

Vladas Palubinskas: Prasideda 2020-ieji – 3032-ieji Danieliaus metai.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės drožinys ir paveikslas Danieliaus 3032 (2020) metams prasidedant (PNG, visas dydis — 3456×2304 px 488 KiB).

Žiemos šventės

2018-12-18 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai.

498. Paveikslai: Paveldas: Dailė: apeigos, simboliai.

Vladas Palubinskas: Prasideda didžioji žiemos saulėgrįžos šventė.

Apsauginė žvaigždė, krustas ir gyvybės sūkurėlis — vitražo dailininkės Audronės Mickutės šventinis atvirukas žiemos saulėgrįžai 2018 m.

Tautos vienybės lyguo

2018-09-18 Audronės Mickutės dailės dovana per rudens lygiadienį.

496. Paveikslai: Paveldas: Dailė: atmintis, pagerbimas, simboliai, sukaktis.

Vladas Palubinskas: 1236-09-22 Saulės pergalę minime kaip tautos vienybės dieną.

„Baltų vienybės diena 2018“ — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės pergalės garbei per rudens lygiadienį. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3495×2490 px 209 KiB. Ugnies šviesybe, ugnies galybe, sujunkite mumis, stiprinkite mumis!

Kur išsikraustė dakai?

2010-05-10 Klausimas, kur žinomi dakų pabėgėlių pėdsakai 106-aisiais metais.

229. Pasiteiravimai: Praeitis: Gudai: baltai, dakai, etnocidas, genocidas, getai, jotvingiai, karas, rumunai.

Jūratė Rosales: Po romėnų genocido 106 metais dab. Rumunijoje baltų nebeliko.

106-aisiais mūsų eros metais Roma nukariavo ir sunaikino dakų valstybę. Senuose raštuose ji buvo suprantama kaip bendresnės didžiulės, bet nesuvienytos valstybės nuo jūrų iki jūrų dalis. Po karo buvusių vietinių gyventojų nebeliko: vieni žuvo, kiti išsikraustė šiauriau, pusę milijono romėnai išvežė į vergiją, o jų vieton atkėlė ir apgyvendino kolonistus. Senbuviai kalbėjo baltiškai, o naujakurių lotyniška kalba ilgainiui virto dabartine rumuniška.

Spameriai.lt

2009-10-07 Ką galima išvadinti spam teršėju, kaip juos registruoti?.

158. Pasiteiravimai: Leidyba: Savilaida: brukalas, reklama, spam.

Vladas Palubinskas: Įsteigtas Spameriai.lt, bet reiktų žinovų patarimų.

Ką galima vadinti piktybiniu spam kenkėju, kaip turėtų atrodyti gėdos stulpas, ar susirinktų talkininkų juodajam sąrašui tvarkyti, o gal verta steigti lietuvišką DNSBL serverį?

Gal kas norėtų imtis šio leidinio apdailos?

2009-08-16 CSS dailininko kvietimas talkon arba braižo paklausa.

87. Pasiūlymai: Kūryba: CSS: apdaila, braižas, css, dizainas, stilius.

Vladas Palubinskas: Galėtų būti keli leidinio rūbai, antai šventėms pasipuošti, persirengti iškilmingiau.