Taip neturi būti

Kodėl rodomas prasigėręs, o ne gražus, kuriantis Lietuvos kaimas?

Bėgant metams, vyksta ryškios gyvenimo permainos. Okupaciją pakeitė iškovota brangiausia laisvė, susikibus už rankų dainuojant „Lietuva brangi“. Kentėję ilgą priespaudą, sugebėjome išsaugoti savo papročius, tautinę kultūrą.

Nežiūrint į tai, kad mes šiandieną visiškai laisvi, neturime pamiršti, kas mes esame. Tokiai mažai tautai kaip Lietuva yra be galo svarbu išlaikyti savo papročius, tautinę kultūrą ne tik dainoje, kalboje, bet ir visose srityse. Ne mažiau svarbią vietą užima tautos dailė. Tautodailė — viena iš dvasingesnių sričių mūsų kultūroje. Ne kartą teko dalyvauti mūsų tautodailės parodose užsienyje. Gausūs lankytojų būriai atidžiai apžiūrinėdavo mūsų parodą, išeidami sakydavo:

Ar suprantate, ką jūs turite?

Iš tikrųjų tai tiesa. Ne tik, kad nebesuprantame, bet ir nevertiname. Galėtų atsirasti muziejus, skirtas vien tautinei dailei, rodant visų laikotarpių meną, kurio gausu muziejų fonduose, veiktų nuolatinės liaudies meno parodos su konferencijų sale aptarimams. Vargu ar kita tauta galėtų pasigirti tokiu dvasingu muziejumi, panašiu į mūsų Kryžių kalną. Nė neabejoju, kad atsiradus tokiam muziejui, atsirastų ir dovanojančių — meno meistrai mielai dovanotų savo kūrinius. Dabar tautinio meno kūrėjų darbai iškeliauja iš Lietuvos negrįžtamai, nes muziejai neturi už ką įsigyti. Žinoma, apie tai tik pasvajoti galima, nors kartais ir svajonės išsipildo.

Vytauto Jaručio dailės paroda Lietuvių kultūros namuose Punske 2006-09-15

Neseniai įvyko taip laukta paroda, skirta tautodailės sąjūdžio 50-mečiui. Įsikūrė pačioje sostinės širdyje, prie Gedimino kalno. Suvažiavo, sugužėjo iš visos Lietuvos virš dviejų šimtų tautodailininkų, meno kūrėjų pasidžiaugti savo ir kitų meno kūriniais, pamatyti, kokie buvo daromi darbai per visą penkiasdešimtmetį. Dalyvavome ir mes, kai kurie sulaukę brandaus amžiaus, perkopę net aštuoniasdešimt metų, per visą savo gyvenimą patyrę kūrybinį džiaugsmą. Mūsų darbų šimtais, tūkstančiais yra sukaupta muziejų fonduose, tikėjomės pamatyti darbus savo draugų, bičiulių, jau išėjusių anapilin, ir jų pagerbimą.

Lietuviški audinių raštai tautodailės sąjūdžio 50-mečio parodoje (V. Palubinsko nuotr.)

Per dvi mažas sales parodinio ploto gražiai išeksponuota šiuolaikinių meistrų darbai. Tokiame mažame parodiniame plote galėjo būti eksponuojama vieno ar kelių autorių darbai, parodant šiuolaikinės tautodailės brandą, skatinant tautodailės autorius kaupti savo darbų kolekcijas, rodant visuomenei. Tokiai parodai, kaip penkiasdešimtmečio, reikėjo parodų rūmų su išsamiu aptarimu, spaudos konferencija, nes mes turime ką pasakyti ir parodyti.

Tautodailės 50-mečio iškilmės Lietuvos nac. muziejuje 2017-01-26 (V. Palubinsko nuotr.)

Gaila, į parodos atidarymą nesiteikė apsilankyti nė vienas Kultūros ministerijos darbuotojas, ką bekalbėti apie žiniasklaidą, — mes jiems neįdomūs. Tik kasdieną jie rodo prasigėrusį, nuskurusį Lietuvos kaimą, besikeikiantį miesčionį. Kam rodyti šviesią, gražią, kuriančią Lietuvą? Matyt, mąstoma taip:

Ir taip daug rodom apie Lietuvos kultūrinį gyvenimą, o čia dar ta tautos dailė. Iš kaimo atėję, į kaimą tegul ir keliauja.

Nors šiandieniniame kaime vyksta gražiausi tautodailės plenerai, kūrybinės stovyklos, atsigauna maži miesteliai, žmonės ima mažiau vartoti svaigalų, tampa dvasingesni, tobulėja. Gražiausios iniciatyvos, atsidavusių ir neabejingų savo krašto tautos kaimo kultūrai žmonių pastangos ribotos.

Mes nebesulaukiame elementariausios pagarbos ir reikiamos paramos savo tautos kultūrai. Skirstomos lėšos kultūrai, bet mažiausiai atitenka tautodailei. 2017 metams Lietuvos kultūros taryba Tautodailininkų sąjungos neparėmė nė vieno projekto. Geriausi tęstiniai projektai negauna reikiamos paramos, arba tautodailei skiriamos lėšos atitenka tiems, kuriems neturėtų atitekti. Tautodailės sričiai turėtų būti atskira kvota.

Kalvis Jarutis prie savo kūrinių Užventyje (dr. Tumėno nuotr.)

Štai Užvenčio miestelis, kuriame dažnai dalyvauju kūrybiniuose pleneruose. Miestelio gyventojai — Milda ir Alvydas Knyzeliai — prieš septynerius metus sukvietė mus į kūrybinę stovyklą pas save. Užvenčio malūne kas metai, pačiu gražiausiu laiku, liepos mėnesį, suvažiuojame įvairių sričių menininkai: akvarelės dailininkai, kalviai, medžio drožėjai, akmentašiai. Mildos ir Alvydo Knyzelių šeimos globoje mes patiriame kūrybinį džiaugsmą, palikdami savo padarytus brandžiausius kūrybinius darbus Užvenčio miesteliui. Dideliame malūno kieme verda darbas: kalvių kalamo metalo garsas sklinda per visą miestelį; akvarelės dailininkai, pasklidę po visą Užvenčio apylinkę, lieja savo akvareles. Nuolatos bendraudami su miestelio bendruomene, kartu patiriame abipusį džiaugsmą, suprasdami, kaip mes reikalingi vieni kitiems.

2017-08-25 „Šiaulių televizijos“ laida „Labas iš Kelmės“ apie Užvenčio 480-mečio iškilmes

Kelmės rajono valdžia su pasididžiavimu kalba ir džiaugiasi per septynerius metus mūsų monumentaliais kūriniais išgražėjusiu Užvenčio miesteliu, šiandieną gausiai turistų lankomu. Nuoširdžių malūno šeimininkų dėka kartu su visa miestelio bendruomene vakarais skamba muzika, vyksta spektakliai. Po tokių šiltų susitikimų kūrybinėje stovykloje grįžtam dvasiškai praturtėję, su nekantrumu laukdami kitų metų susitikimų.

Kalvių kalvis Vytautas Jarutis prie savo kūrinio Užventyje 2013-07-16

Gaila, kad tokiems taip reikalingiems projektams Kultūros ministerija vis mažiau skiria lėšų arba išvis nebeskiria. Nesaugodami savo prigimtinės tautos kultūros, įsileidžiame mums svetimas kultūras, kaip postmodernizmą, avangardizmą ar tokią piktžolę kaip kosmopolitizmas, kuris sparčiai plinta mūsų tautinėje kultūroje. Nepastebimai greitai daug ką prarasime, kaip jau esame praradę lietuviško kaimo audėjas, papuošalų, gintaro apdirbimą, lietuviškų suvenyrų gamybą, atidavę rinką įvežtiniam kiniškam kičui.

Vytautas Jarutis prie savo triptiko Užvenčio muziejuje (Z. Stankevičienės foto 2014-04-08)

Neliko meno susivienijimų, dailės kombinatų, kuriuose veikė profesionalios meno tarybos, dirbo visų žanrų tautodailininkai, etalonų kūrėjai, namudininkai, turintys negalią žmonės. Kiekvienas tempia vežimą į savo pusę, nesimato ir prošvaisčių, kad mes galėtume nevienašališkai atiduoti tautodailės likimą į patikimas rankas, statydami lietuviškos tradicinės dailės rūmus.

Meno kūrėjas tautodailininkas Vytautas Jarutis

2017-03-06 sutrumpintai pakartojo Lrytas.lt.

Lietuviškas žalvarinis Vytauto Jaručio kūrybos kryžius ant kapo akmens Dauguose: