Ateities metraštis

Interneto kūrėjai ir pirmeiviai pasaulinio žiniatinklio (WWW) raidos archyvo „Atbulinio laiko karieta“ (Wayback Machine) dvidešimt­penkmečio proga paskelbė numatomų interneto įvykių ir jo santvarkos permainų metraštį dar dvidešimt penkeriems ateities metams:
//wayforward.archive.org/

Deja, pranašystė niūresnė net už mano 2016 m. vertinimą „Pažangos sprogimas užgesintas“ interneto Lietuvoje dvidešimt­penkmečio, šviesolaidinio ryšio aštuoniolik­mečio ir „Lietuvos internete“ dvidešimtmečio proga, taip pat išsamesnė ir tikslesnė už sąžiningų interneto verslininkų pareiškimą šiemet, nors modernūs IT ekspertai juos priėmė su nuostaba ir nepasitikėjimu:
//on.lt/it-sekluma
//on.lt/20metis

Interneto atradimas, sukūrimas ir plėtra buvo kupina nuostabių išradimų ir esminių naujovių. Pakėlęs darbo našumą, paspartinęs susižinojimą ir sutaupęs įprastus kaštus milžiniškais mastais. Gražiausias buvo žmonių bendravimas tiesiogiai ir lygiateisiai, asmenine atsakomybe. Tarpusavio pagalba ir dėkingumas, švietimas ir svarbiausių žinių pasiekimas nemokamai visiems, kas tik domisi ir mokosi. Tai buvo žmonijos pažangos sprogimas.

Kol kompiuteriais ir jų internetu domėjosi smalsuoliai mokiniai, mokslininkai, meistrai ir verslininkai. Kol internetan nesugužėjo tarnybinės gyvensenos visuomenės dauguma. O paskui ją politikai ir tikroji, tik dar vis šešėlinė valdžia — tuščių pinigų gamybos ir skirstymo oligarchija. Neuždirbtais pinigais ir nepelnytomis galimybėmis ištvirkinta dorove ir pasaulėžiūra. Iki nežmoniško, priešmokslinio, prieškultūrinio ir priešgamtinio — iki šėtoniško išsigimimo. Vietoj atsivėrusių Rojaus vartų dabar mums grindžiamas tiesus kelias į Pragarą.

Vis dėlto ateitis priklauso nuo mūsų (the future depends on us) — sako Ateities metraščio autoriai. Tikrai, jokia valdžia, net Šėtonas negali nieko įveikti pats — viską gali tik mūsų rankomis, mūsų nemąstymu arba net pritarimu.

Bet kritiškai mąstyti ir nevergiško orumo gali turėti tik visaverčiai — savarankiški, šeimos ūkiais gyvenantys žmonės. O tarnai (savanoriai vergai) net ir išlaisvinti patys sutvers socializmą arba kitokį gyvulininkystės -izmą. Ir savo vaikus ugdydami prisitaikyti, pataikauti, veidmainiauti, lenktyniauti aktyvizmu dėl tarnystės ant aukštesnio karjeros laiptelio. Deja, lietuviai ūkininkai jau beveik visai išnaikinti, o tautos gelbėtojais apsimetę inteligentai tėvynę ir žmogiškumą išduoda, Velniui tarnauti pasisiūlo pirmieji.

Vladas Palubinskas