Išnagrinėjus Antikos geografų ir Viduramžių kartografų duomenis, ūkines sąlygas, politines permainas ir pritaikius mokslinį metodą kalbotyrai, atskleista eilės Pietryčių Baltijos pajūrio istorinių pavadinimų semantinė kilmė, žodžių daryba ir tolimesnė raida. Prieita išvados, kad daugelis Pamario demonimų kilę iš hidronimų ir oronimų, bet ilgainiui nutolę nuo pradinės reikšmės: aisčiai, bartai, kruonys, kuronys, kuoriai, kuršiai, neringai, skalviai, skandinavai, vendai, venetai, vandalai.

Čerkasų tvirtovę su gyvenviete Dniepro paupyje po „Mėlynųjų vandenų“ pergalės XIV amžiuje įkūręs imperatoriaus Algirdo brolėnas Jūrius Kairietaitis. Todėl, neradę aiškios vardo reikšmės, Ukrainos mokslininkai kreipėsi į Lietuvos baltistus. Kadangi etatiniai, tituluoti ir premijuoti kalbininkai klausimu susidomėti nesiteikė, baltistų etimologijos kartotekoje irgi nėra (matyt, šio žodžio lizdas nėra nagrinėtas), tai, gelbėdamas tautos garbę, broliškai Ukrainai ryžausi atsiliepti savo kukliomis pajėgomis, bent susmaigstyti tyrinėjimo gaires moksliniu metodu. Daiktavardinis veiksmažodis „keliauti“ yra naujadaras, išstūmęs pirminį „vykti“. Pradinė „kelti“ reikšmė buvusi ‛iškelti visu svoriu’, t. y. „karti“ (L→R), perkeliant vandenų sąsiauriu, tiltu, sausumos pervalka, kalnagūbrio perėja. Dabar keliai ilgi (prailginti ištisai), bet senovėje būdavę tik trumpos, sunkiai įveikiamos žygio trako atkarpos — kelias tereiškė perkėlą.