Žmogaus veikla vis nuostolingesnė

Inteligentų pasakos, įprasti cigoniški užkalbėjimai — neatsitiktinai toks ilgas pamokslas.

Pasiektas naftos pikas. Naftos gavyba reikalauja vis didesnių energijos sąnaudų.

Aha, dėl visuotinai mažėjančio žmogaus veiklos apsimokamumo kalta nuosavybė, gobšumas, riboti ištekliai, išvis netobula gamta, Sutvėrėjas.

Tik ne eksponentiškai augantys mokesčiai. Kadaise Arvydas Stašaitis buvo paskelbęs užsakymą — mokslinį konkursą ekonomistams — apskaičiuoti, kiek kainuoja duonos kepalas. Kurią dalį jo parduotuvės kainos sudaro mokesčiai. Pasirodo, per sunkus aritmetikos uždavinėlis. Niekas neįveikė. Nors atlygis buvo rimtas.

Vertinant naftai išgauti reikalingas energijos sąnaudas, įtraukiami ir didėjantys naftos gavybos įrangos pagaminimo energetiniai kaštai.

Tik įdomu, kaip techninė įranga, žmogaus išradimai, pats beasmenis protas gali būti vis nuostolingesnis?

Kaip geležinkelis — didis žmogaus išradimas — tapo nuostolingu, velnio mašina? Kaip supilti pylimą Varėna – Alytus apsimokėjo, o dabar tuo puikiu keliu naudotis jau nebe, Alytus verčiau telieka traukinių aklikelis. Siaurukas, griūvantys dvarai — nebent turistams.

Gana efektyvi saulės energija.

„Energija“ čia aišku turimi omeny atšvaitai, ne gavyba. Pasišildykim kaip šuneliai žmonių laužo atokaitoje, bet nesiimkim patys perprasti ir išgauti termobranduolinės galios.

Termobranduolinės jėgainės dar nesukurtos, bet tikimasi

Kiek metų jau tikimasi? Termobranduolinis reaktorius būtų buvęs sukurtas jau seniai, jei mokslininkai būtų likę privatūs, veikiantys savo turtu ir garbe, o ne suvaryti į valdiškus institutus. Tiksliau išvaryti — ten karjerą daro visai kitokie žmonės.

Problema yra rizikos ignoravimas/nesuvokimas ir orveliška turtinė/piniginė/politinė pasaulio santvarka.

Taigi. Nes kliaujamės tokiais išganytojais — cigoniškų užkalbėjimų ekonomistais. Ir raudonaisiais arba, dabar madingiau, žaliaisiais aktyvistais.

— Vladas