1941.06.23 — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautos didvyriams pagerbti 1941 m. birželio 23 d. sukilimo aštuoniasdešimties metų sukakties proga (viso dydžio paveikslas yra 2010×3450 px 72 KiB).

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2021 m. paveikslas Vasario šešioliktosios sukakčiai. Viso dydžio 1920×1430 px raiška 268 KiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės sukaktuvinė atvirutė tautai. Viso dydžio JPEG paveikslas yra 3379×2562 px 387 KiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautos vienybės sąšaukai ugnies kuorais ant protėvių piliakalnių rudens lygiadienį 2020-09-22, pagerbiant 1236 m. rugsėjo 22 d. pergalę Saulės mūšyje ir Didžiojo prūsų sukilimo 760 metų sukaktį. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3514×2406 px 85 KiB.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės drožinys ir paveikslas Danieliaus 3032 (2020) metams prasidedant (PNG, visas dydis — 3456×2304 px 488 KiB).

„Baltų vienybės diena 2018“ — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės pergalės garbei per rudens lygiadienį. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3495×2490 px 209 KiB. Ugnies šviesybe, ugnies galybe, sujunkite mumis, stiprinkite mumis!

2018 m. vasario 16 dieną Venesueloje (dabartinės Lenkijos dydžio Vidurio Amerikos valstybėje lietuviškos kilmės vardu) gyvenanti filologė, tiriamosios žurnalistikos žvaigždė ispanų kalbos pasaulyje, Lietuvos išeivių gudų istorijos tyrinėtoja, LEU garbės daktarė Jūratė de Rosales Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga surengė platų Kovo vienuoliktosios paminėjimą per šalies televiziją, dienraštyje „El Nuevo País“ ir populiariausiame kultūros politikos žurnale „Zeta“.

Iš galybės prisiminimų apie Justiną Marcinkevičių Valentinas Sventickas sudėliojo gražią knygą — su daugybe nuotraukų, su žmonių atmintyje šmėstelėjančiomis iištraukomis iš poeto eilėraščių, dramų ir padavė mums kaip ramstį. Kol dar turi į ką atsiremti, dar gali būti ir išbūti — Lietuvoje, su Lietuva širdyje. Gyvename laiku, kai vidutinybės (ar ne juos šviesaus atminimo akademikas, Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius vadino „pilkaisiais“, „agresyviais“) nebeslepia, kad asmenybės jiems trukdo. Tokius erzina ir tai, jog tėvynės bei tautos stiprybės ieškančiam vis ne itin linksmas Justinas Marcinkevičius „pasipainioja“. Net gyvenimo datas pagal Lietuvą poetui likimas ar Aukščiausiasis surikiavo — ir gimimu, ir mirtimi su tėvyne surišo.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2018 m. dovana Lietuvos valstybės nepriklausomybės 1991-01-13 aukų atminimui pagerbti. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3495×2490 px 0,13 MiB.

Baigiantis ryškiausiom rudens spalvom liepsnojančiam, žaižaruojančiam rugsėjui, Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis iškeliavo amžinybėn – dabar jau iš ten jis stebės, kaip prižiūrime jo pastatytus kryžius, paminklus, ar jį prisimena muziejai, ir kaip dažnai savo lankytojams jie rodo jo dovanotus turtus, ar neužsiguli lobiai saugyklose. Iš Anapus jis džiaugsis, kad gražiai puošiamės. Iš Anapus jis saugos. Tvirta ir brangi, žaizdre užgrūdinta kalvių kalvio apsauga.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje ruošiama tautodailės paroda, skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečiui. Atidarymo iškilmės įvyks 2017-01-26 13:00, paroda veiks iki 2017-03-20 Vilniuje, Arsenalo g. 1 n.

1920 metais Lenkijai aneksavus didelę Lietuvos dalį su sostine Vilniumi, daug žmonių pasitraukė į nepriklausomą Lietuvą. Bet tėvynėje likę lietuviai okupacijos laikotarpiu telkėsi, aukojosi gindami ir gaivindami lietuvybę, saugodami Vilnių Lietuvai. Tai buvo kultūrinė, šviečiamoji kova. O bausmės už ją buvo žiaurios: kankinimai, žudymai, kratos, plėšimai, kalinimai, trėmimai. Vilniaus krašto lietuvių kultūrinė veikla — neeilinis reiškinys Lietuvos istorijoje. Tačiau mokyklos vadovėliuose ir žiniasklaidoje jis nutylimas. Lietuvos politikai ir istorikai nuolat nuolaidžiauja lenkiškosios pusės tendencingiems teiginiams vis tuo pačiu „kultūrinimo“ pamušalu, pritardami neteisiems reikalavimams ir melagingiems įrodinėjimams. Mūsų valstybės tarnybų darbuotojai dažnai nė negirdėję apie visos kartos pasiaukojamą kultūrinį darbą, apie vieningą lietuvių priešinimąsi nutautinimui. Dauguma Lietuvos žmonių nėra gavę vadovėlinių žinių, nesugeba argumentuotai paaiškinti Lenkijos politikos. Mokslo Lietuvos tėvo dr. Jono Basanavičiaus 165-ąsias metines pasitinkame be paminklo sostinėje didžiajam vilniečiui, o po metų jau ir Nepriklausomybės šimtmečio sukaktis. Sambūris „Patirtis“ ragina Vyriausybę pripažinti 1920 m. okupacijos ir ją sekusio genocido faktą bei atlyginti kraštotyros darbus tautos, mokslo ir teisingumo labui.

1517 metais augustinas vienuolis, Biblijos vertėjas, Šventojo rašto aiškinimo profesorius Martynas Liauderis sukalė savo 95 tiesas (protestantiškas tezes), bet iš tikrųjų tai reformacija kilo visu šimtmečiu anksčiau — husitams krikštijant Lietuvą. Pirmajam Reformacijos sąjūdžiui vadovavo Bohemios karaliumi išrinktas čekų tautos didvyris Žygimantas Kaributaitis. Janas Husas buvo sudegintas, Bohemia nukariauta, o pirmąją protestantišką valstybę Lietuvos globoje įsteigė ir pirmąjį Europoje pasaulietinį Karaliaučiaus universitetą (Albertiną) įkūrė lietuvis — kryžiuočių ordino didysis magistras ir Vakarų Lietuvos (Parusios) valdovas Albertas.

Grupinės lėktuvų akrobatikos meistrai Rolandas Paksas, Robertas Noreika, Algimantas Žentelis, Antanas Marčiukaitis, anksčiau ir Mindaugas Juonys (Leonas Jonis) skraido ir pažemiais — iki penkių metrų nuo paviršiaus. Ruošdamasi pirmajam grupinės lėktuvų akrobatikos pasaulio čempionatui 2017 metais Kinijoje, prezidentinė Lietuvos lakūnų trijulė „ANBO“ 2016-09-03 surengė aerobatikos šventę Druskininkuose — skrydžius po Nemuno tiltu ir virš kurorto Leono Juonio šviesiam atminimui.

Šiemet sukanka 700 metų, kai, mirus Vyteniui, už šventosios Lietuvos vairo stojo Gediminas. Šį atsakingą darbą tautai jis atliko kiek įmanydamas išmintingai ir garbingai — šlovė Gediminui! Valdiškų priminimo renginių nėra ir nenusimato, bet vitražo dailininkė Audronė Mickutė sukūrė proginį paveikslą Lietuvos valdovo Gedimino 700 metų sukakčiai pagerbti (visu dydžiu 3780×2580 px PNG 0,5 MiB).

Mes, Justino Marcinkevičiaus bendražygiai, esame pasiryžę bet kuriuo metu pasakyti visus tuos svarbiausius Jo išmokytus žodžius, padaryti Jo įvardintus darbus ir niekada niekam neleisime menkinti Justino Marcinkevičiaus vardo ir Jo vaidmens istorinėje Lietuvos laisvės byloje.

2015 m. vasario 12 dieną 15 valandą įvyks dailininkų Juozo Kalinausko ir jo dukters Linos autorinių kūrinių — Lietuvos istorijos medalių parodos „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ atidarymo iškilmės Karo muziejuje Kaune su šventiniu Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentų koncertu Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus 94-osioms įkūrimo metinėms paminėti (žr. skelbimą visu dydžiu). Renginys nemokamas, paroda veiks iki 2015 m. balandžio 27 dienos.

Kadangi mokytojai, kultūrologai, net etnologai ir istorikai nebežino buvusios gintaro paskirties, teko pargabenti tėvynėn pasaulyje garsaus numizmato dr. Aleksandro Račkaus „Amber As a Medium of Exchange“ žurnale „The Numismatist“, išversti jį lietuviškai ir paskelbti enciklopedijoje Lietuvai.lt. Pristatydamas šį svarbų veikalą, siūlau patikslinti etimologiją sakeliais, saikeliais ir saugeliais, papildyti ambronimis, ambra ir ežero gintaru.

Rugpjūčio 14 dieną su Sambūrio „Patirtis“ nariais susitiko Lietuvoje viešinti, Kaune gimusi, Venesueloje gyvenanti lietuvė, populiariausio Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, senosios protėvių istorijos ir Lietuvos senovės tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė, Lietuvos ir Venesuelos ordinų kavalierė Jūratė de Rosales. Selemono Paltanavičiaus ir Vlado Palubinsko nuotraukos.

Aš naiviai pasirinkau kolegiją, kuri buvo tokia pat brangi, kaip ir Stanfordas, ir visos mano tėvų santaupos buvo išeikvotos pasirengimui. Po šešių mėnesių jau nemačiau savo studijavimo prasmės. Aš nežinojau, ką noriu daryti gyvenime, ir nesupratau, kaip kolegija padės man tai suvokti. Tiesiog leidau vėjais tėvų pinigus, kuriuos jie kaupė visą gyvenimą. Jeigu jūs dar neradote savo veiklos — ieškokite. Nesustokite. Kaip būna su visais širdžiai mielais darbais — suprasite, kai susirasite.

Gražią rugpjūčio 4 dieną surengėme pažintinį žygį Juozapo Montvilos atminimui ir jo nuopelnams pagerbti. Juozapas Mantvilius (1850-1911), rusiškai Юзеф Монтвиллъ, lenkiškai Józef Montwiłł) pastatė keturis naujus gyvenamuosius kvartalus, Vilniaus senbuvių ligšiol tebevadinamus Montvilos kolonijomis, „Žemės banko“ (dabar „Lietuvos banko“) pastatą Gedimino pr. 6, savo namą (dabar Susisiekimo ministerija) Gedimino pr. 17 ir kitas įžymybes, ypač daug nusipelnė šelpdamas neturtingo jaunimo mokslus, steigdamas švietimosi ir kitokias visuomenines draugijas, tarp kitų sudarė sąlygas reikštis ir būsimajam prezidentui Antanui Smetonai.

„Init“ televizijos laida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 metų birželio 13 – 23 dienomis: apie mokslinių tyrinėjimų pripažinimo iškilmes, apdovanojant Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) medaliu ir suteikiant garbės daktarės vardą (honoris causa), apie paskaitą ir knygos „Europos šaknys“ pristatymą Lietuvos mokslų akademijoje, apie dalykinius susitikimus su kalbininkais Vytauto Didžiojo universitete, su archeologais Klaipėdos universitete, su istorikais, kraštotyros ir tautinės kultūros puoselėtojais, savo talkininkais. „Init TV“ laidos autoriai Vaida Stagniūnaitė ir Saulius Novikas.

Keldama hipotezes apie didį probaltų vaidmenį visoje Europos istorijoje ir kultūroje, autorė remiasi daugybe istorinių šaltinių, archeologų, kalbininkų tyrinėjimais ir išvadomis. Jos keliamos ir grindžiamos hipotezės apie getų – dakų ir trakų įspaudą Europos istorijoje, apie probaltiškojo kamieno ypatingą reikšmę, grindžiamos labai svarbiais įvairiais šaltiniais ir jų aiškintojų, interpretatorių svarstymais bei diskusijomis. Man nekelia abejonių Jūratės Statkutės de Rosales gera savijauta tame rate, palaikoma dalykų žinojimo, fundamentalumo, erudicijos ir sąžiningumo. Imponuoja rašančiosios geismas, jai susitikus su tai, kas istorijoje atrodytų nesuprantama, nuodugniai aiškintis, dėliotis, vengti visažinio povyzos.

Pradėjus gilintis į vadinamuosius žygius, iškyla gal įdomiausia tyrimų dirva: matome labai ankstyvą, stebėtinai išmoningą kultūrą, anuo metu paženklinusią nemažą dalį visos Europos. Iškyla prieš mūsų akis ne karu pasižyminti tauta, o kultūrą ir gerovę nešanti, organizuota, tobulą naminių gyvulių ir žirgų auginimo patyrimą turinti visuomenė, sugebanti įtraukti kitas tautas į bendro ūkinio klestėjimo tinklą. Iškyla nuoseklus gamtos gerbimas ir savitas vertybių rūšiavimas, kuriame žmogaus gerovė siejama su gamta, ir ši dinamiška, amžino atsinaujinimo gamtos ir žmogaus junginio sąvoka dvasiškai atsistoja aukščiau, negu graikų ir romėnų akmeninėmis statybomis paremta dabartinės kultūros sąvoka. Padėkos prakalba pasakyta garbės daktarės inauguracijos iškilmėse Lietuvos edukologijos universiteto didžiojoje menėje 2011-06-15.

Justino Marcinkevičiaus asmenybė susijusi su pačia tautos sąvoka. Apmaudu, kad ligšiol neturime lietuvių – sanskrito kalbų žodyno, čia kažkoks nesusipratimas, o gal sąmokslas. Sanskrito kalboje tauta reiškia tyrą grynuolį. Justino poetikoje nėra įmantrių žodžių, vien paprasti, tautiniai, kaimo žmogaus. Ir tie žodžiai suspindėdavo deimantu, įgydavo šventumo. Akademikas Romualdas Grigas Lietuvos mokslų akademijoje 2011 vasario 22 dieną, palaidojus lietuvių tautos poetą akademiką Justiną Marcinkevičių.

Vakar staiga mirė profesorius Gintautas Česnys. Eidamas jau septynias­dešimtuosius, bet žvalus, kupinas sumanymų, apsemtas darbų. Staiga, bet spėjęs pastatyti profesijos kolegos daktaro Vinco Kudirkos paminklą. Spėjęs išgelbėti mus nuo gėdos per ištisą nepriklausomybės dvidešimtmetį taip ir likti be tautos atgimimo varpinės. Tai ne eilinė karikatūra, ne panieką ar pasigailėjimą kelianti modernistinė baidyklė, o tikrai monumentalus, keliantis pasididžiavimą Gedimino stulpų obeliskas — Lietuvos atgimimo varpinė ir Tautinės giesmės paminklas.

Konferencija „Interneto lituanika: vieta, vertė ir sklaidos kryptys“ vyko ketvirtadienį, 2005-12-08 Mokslų akademijos bibliotekos salėje. Pirmą kartą susirinko daugelis labiausiai lietuviškam internetui nusipelniusių žmonių, pažangaus jaunimo. Buvo puikūs pranešimai, įdomios diskusijos. Buvo smagu. Kilo pasiūlymų rengti panašias sueigas ir ateity.