Raktažodis: dora
- Garbės žodis
- 2017-02-16 Apie tik prisiminimuose gyvą žodį.
- 464. Prakalbos: Kalba: Galia: atmintis, dora, dvasia, orumas, papročiai, piliakalniai.
- Genovaitė Mačiūtė: Gyvename be garbės poreikio ir supratimo.
Kada, kaip seną drabužį, išaugom garbės žodį? Kaip jis dingo iš mūsų gyvenimų, nuo mūsų lūpų? Kaip nutolo kartu su vaikystės dienom, nubrozdintų kelių perštėjimu ir geriausio draugo išdaigom? Nebepasigendam. Kada paskutinį kartą sakei „garbės žodis“? Aš – seniai.
- Ūkininkavimas kaime
- 2016-01-16 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl šeimos ūkių.
- 445. Prakalbos: Santvarka: Ekonomika: dora, valsčius, šeima.
- Albinas Jasiūnas: Ūkininkai stiprina valstybę ir aprūpina sveiku maistu.
- Gerb. banditėli
- 2014-09-04 Ryšardo Maceikianeco samprotavimai dėl politkorektiškų terminų.
- 434. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: dora, istorija.
- Vladas Palubinskas: Politikus dera vadinti gerbiamas banditėli, gerbiamas vagie.
-
Kai lenkmečiu valdininkams buvo leidžiama savivaliauti, laikyti lietuvius ir Lietuvos gudus žemesnės rūšies lenkais, vadinti juos bydło, — pateisinti negalima, bet galima paaiškinti fašistine Želigovskio okupacija. Kai stribams buvo leidžiama išvadinti dorus ūkininkus бандиты ir tuo pagrindu juos kankinti, žydyti, tremti į Gulago lagerius, dar suprantama komunistine Stalino aneksija. Bet ką galvoti ir ko tikėtis, kai dorus lietuvius, praskolintus ir apiplėštus žemiau skurdo ribos taikos metu, savi Lietuvos politikai vadina vagimis ir banditais, durniais vargoleis, duskit, pavidolei?
- Neparklupdoma Lietuva
- 402. Nuorodos: Praeitis: Santvarka: atmintis, dora, knygos, tauta.
-
Joana Mureikienė: šių metų vasario 16 d. negalėjau atsistebėti eitynėmis Kaune – eina mergaitės tautiniais drabužiais, nešinos trispalvėmis, o jas lyg kalines lydi gausus ginkluotų policininkų pulkas. Ko tad valstybės struktūros bijo? Trispalvės vėliavos? Skanduojamo žodžio: Lietuva? Savo šalį mylinčio savos tautos jaunimo? Eisenose žengiančių vaikų? Ypač skaudu išgirsti žiniasklaidoje pasigirstantį epitetą „fašistai“, skirtą eisenoje dalyvaujantiems žmonėms apibūdinti. Tuo pačiu žodžiu mane vadino sovietų lagerių prižiūrėtojai.
- Kaip atradau Emanuelį Lėviną
- 2013-01-04 Prof. Andrius Valevičius apie Lėvino filosofiją.
- 398. Nuorodos: Paveldas: Kalba: atmintis, dora, nuopelnas.
Bestudijuodamas Kanadoje, Amerikoje, Italijoje aštuntajame dešimtmetyje dar nieko nebuvau girdėjęs apie Lėvino filosofiją. Tik 1981 metais Vokietijoje iš profesoriaus Gerdo Hefnerio pirmąkart sužinojau ir susidomėjęs ėmiau skaityti „Visuotinumą ir begalybę“, kitus Emanuelio Lėvino kūrinius. Patraukė Vakarų filosofams nebūdingas gilinimasis ne į save, savo jausmus ir poreikius, o moralinė atsakomybė ir dėmesys kitam žmogui, nagrinėjimą argumentuojant gausiais pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo. Grįžęs Kanadon, profesoriaus Čarlzo Teiloro dėka surašiau disertaciją Lėvino pasaulėvokos klausimu, apsigyniau savo tezę ir gavau mokslų daktaro master laipsnio vardą. Išplėtotos disertacijos ir asmeninių pokalbių su pačiu mąstytoju pagrindu Niujorke išleidau knygą „From the Other to the Totally Other“. O ypač nudžiugau, suradęs Lėvino dar jaunystėje parašytą ir „Vairo“ žurnale 1933 metais paskelbtą filosofinę apybraižą „Dvasiškumo supratimas prancūzų ir vokiečių kultūroje“. Išverčiau ją angliškai ir paskelbiau žurnale „Continental Philosophy Review“, įrodydamas Vakarų pasauliui, kad Emanuelis Lėvinas giliausiomis savo šaknimis buvo lietuvis filosofas, anksčiau negu jis tapo prancūzų filosofas.
- Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino
- 2012-12-16 Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis.
- 397. Paskaitos: Paveldas: Kalba: dora, kalbotyra, santvarka.
- Jūratė Rosales: Kanto ir Lėvino etinės atsakomybės nuovoka lietuviška.
Valencijos universiteto profesoriaus Antonio Lastra užsakymu išguldyta esė apie didžiųjų Vakarų kultūros filosofų Imanuelio Kanto ir Emanuelio Lėvino lietuviškas šaknis. Knygoje atskleidžiamas lietuvių kalbos savitumas, nusakant erdvės ir laiko santykį. Iškeliamas lietuvių kalboje glūdintis darnos supratimas, lemiantis žmogaus pasaulėvoką ir įsipareigojimą kitiems žmonėms. Būtent šiomis įžvalgomis išgarsėjo, padarė poveikį Vakarų galvosenai, dėl to labiausiai vertinami filosofai Kantas ir Lėvinas. Kanados filosofo Andriaus Valevičiaus dėka dokumentuojama, kad Lėvinas gerai mokėjo ir rašė lietuviškai. Knyga papildyta XVIII amžiaus pabaigos vokiečių mąstytojų, paties filosofo Kanto ir oficialios vokiečių valdžios argumentais, kodėl lietuvių kalbą būtina išsaugoti.
- Nepaverskime Lietuvos kumetynu!
- 2012-03-24 Sambūrio „Partiris“ kreipimasis į partijas dėl žemės ūkio politikos.
- 378. Prakalbos: Santvarka: Ekonomika: dora, sodžius, tauta, valsčius, šeima.
- Albinas Jasiūnas: Samdinių pramonė ir šeimos ūkių naikinimas yra lietuvių tautos naikinimas.
Mūsų kaimo žmonės yra padaryti išmaldos prašytojais. Išmaldos, kuri duodama tada, kai valstietis atsisako prekinės gamybos ir pasirenka išlaikytinių padėtį. Žmogų pradėta vertinti ne už darbą, o už tinginiavimą. Dar daugiau: jeigu nedirbsi — gausi pinigų, o jeigu dirbsi — gali būti nubaustas ir turėsi nuostolių. Todėl Lietuvoje dirvonuoja didžiausi plotai, kaimiečiai nebelaiko gyvulių nei paukščių. O juk darbštumas Lietuvos šeimų ūkiuose nuo amžių buvo viena pagrindinių žmogaus dorybių. Lietuvių tautą sukūrė, jos papročius ir valstybę visais amžiais gynė savarankiški ūkininkai. Dabar atvirai propaguojamas artimiausiu metu prasidėsiantis šeimos ūkių (sodybų) žemės valdų „konsolidavimas“ — jų supirkinėjimas bei stambinimas iki ne mažesnio kaip 500 hektarų. Tai niekuo nepateisinamas, tiesiog nusikalstamas kėsinimasis į Lietuvos sodžius — tautos tapatumo, demografinio ir kultūrinio gyvybingumo, sveiko gyvenimo būdo bei sveikų žemės ūkio produktų gamybos lobyną — šeimos ūkių likimą.
- Tautos tragedija XIII amžiuje
- 2012-01-11 Apie ankstyviausią Lietuvos literatūrą ir istoriografiją.
- 399. Numatoma: Praeitis: Gudai: dora, istorija, tautosaka.
- Eugenijus Jovaiša: Algimantas Bučys pristatys veikalą Mokslininkų rūmuose 2012-01-22.
2012 m. sausio 22 dieną Lietuvos mokslų akademijos mažojoje menėje dr. Algimantas Bučys pristatys ką tik išleistą didžiulės svarbos žinyną tyrinėtojams ir studentams — „Seniausios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Apsvarstysime ir ankstesnių autoriaus tyrimų išvadas bei iškeltus opius litaratūrologijos, kultūrologijos, istoriografijos, tautotyros klausimus. Apie įvykius XIII amžiuje, kuriuos Marija Gimbutienė yra pavadinusi didžiausia tautos tragedija per keturis tūkstančius metų. Dalyvaus akademikai Romualdas Grigas, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Viktorija Pakerienė, dr. Vykintas Vaitkevičius su dr. Daiva Vaitkevičiene, rašytojas Vytautas Girdzijauskas. Vilniuje, Gedimino pr. 3, 17:30.
- Trys Jono Kubiliaus priesakai Lietuvai
- 356. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: dora, istorija, mokslas, nuopelnas, tauta, universitetas.
-
Liudvikas Gadeikis: Šiandien mes laisvi, darom ką norim, važiuojam kur norim ir galvojam: kai būsim turtingi kaip švedai, laimingi kaip danai, tai ir dėl lietuvybės viskas bus aišku. Nebus. Lietuvybę reikia kurti. Naujomis sąlygomis. Globaliame pasaulyje. Laikantis trijų kelrodžių: mokslas, istorija, tauta. Toks, manau, ir būtų svarbiausias Jono Kubiliaus priesakas Lietuvai.
- Akademiko Kubiliaus patirtis
- 2011-10-31 Sambūrio „Patirtis“ nekrologas savo pirmininkui Jonui Kubiliui.
- 357. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: dora, mokslas, nuopelnas, tauta.
- Albinas Jasiūnas: Akademiko Jono Kubiliaus nuopelnai Lietuvai milžiniški.
- Jei imsi prisitaikyti, niekas tavęs negerbs
- 2011-10-04 Pokalbis apie Lietuvos raidą ir emigrantų likimą per Init TV.
- 343. Vaizdo įrašai: Santvarka: Švietimas: dora, emigracija, gudai, tauta.
- Jūratė Rosales: Reikia diagnozuoti pragaištingą tautos išsivaikščiojimo ligą.
Jūratės de Rosales 2011 m. birželio 20 d. pokalbis su TV laidos „Susitikimai“ vedėju Sigitu Valadka apie Lietuvos ūkinę ir dvasinę raidą, apie emigracijos mastą ir išeivių pasirinkimą, apie mokslą, žiniasklaidą ir žurnalistiką. Parodyta per „Init“ televiziją 2011 m. spalio mėn. 4 d.
- Tiesa ir prisitaikymas
- 2011-09-16 Prof. Viktorijos Pakerienės prakalba akad. Jono Kubiliaus 90-mečiui.
- 345. Prakalbos: Praeitis: Švietimas: dora, mokslas, pagerbimas, sukaktis, tauta, universitetas.
- Kaip mokslininkas virsta pamokslininku
- 2011-03-13 Apie Dariaus Barono, bažnyčios ir politikų požiūrį į patriotizmą.
- 326. Paskaitos: Santvarka: Švietimas: dora, gynyba, istorija, tikyba.
- Algimantas Bučys: Valstybė laiko mokslu ir premijuoja nemokslines priešlietuviškas apkalbas.
Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?
- Dramatiški poeto ir mūsų būties atspindžiai
- 2011-03-06 Nekrologas tautos poetui Justinui Marcinkevičiui atminti.
- 297. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: dora, kalba, kraštotyra, padėka, tauta.
- Romualdas Grigas: Justinas Marcinkevičius kaip gerasis voras audė lietuvių tautos dvasinį tinklą.
-
Justinas Marcinkevičius atkartojo savo pirmtako Maironio žygdarbį — atkūrė lietuvių tautą siejančius dvasinius ryšius. Kaip gerasis voras be atvangos pynė ir taisė tą įstabų tautos vienybę saugantį ir jos žaizdas gydantį „voratinklį“. Poetas įprastiems ir nuvalkiotiems žodžiams sugrąžindavo pirmykštį jų šventumą, suteikdavo jėgos ir įtaigos. Ypač skaudžiai išgyveno valstybės išdavystę, valdžios puolimą prieš gimtąją kalbą ir kraštotyros panaikinimą mokyklose. Jaunoji karta mažai žino Justino Marcinkevičius kūrybos, bet jei moksleivis poetą priimtų į savo širdį, vargu ar gundytųsi amžiams palikti savo tėvų ir prosenelių šalį.
- Tauta reiškia tyrą grynuolį
- 2011-02-22 Prof. Romualdo Grigo prakalba lietuvių tautos poetui Justinui atminti.
- 295. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: dora, griovimas, kalba, pagerbimas, tauta.
- Romualdas Grigas: Lietuvių kalba yra išskirtinė, tyra ir grįsta prasmėmis.
Justino Marcinkevičiaus asmenybė susijusi su pačia tautos sąvoka. Apmaudu, kad ligšiol neturime lietuvių – sanskrito kalbų žodyno, čia kažkoks nesusipratimas, o gal sąmokslas. Sanskrito kalboje tauta reiškia tyrą grynuolį. Justino poetikoje nėra įmantrių žodžių, vien paprasti, tautiniai, kaimo žmogaus. Ir tie žodžiai suspindėdavo deimantu, įgydavo šventumo. Akademikas Romualdas Grigas Lietuvos mokslų akademijoje 2011 vasario 22 dieną, palaidojus lietuvių tautos poetą akademiką Justiną Marcinkevičių.
- Ilgės, vėlinės ir tautos papročiai
- 2010-11-01 Init TV laida apie lietuvių tautos ilges, vėlinių papročius.
- 273. Paveikslai: Praeitis: Paveldas: apeigos, atgimimas, dora, kapas, padėka, protėviai, tikyba.
- Vladas Palubinskas: Su protėvių vėlėmis bendraujama nuolat, jų pagerbimu prasideda visos šventės.
Ilgės — ilgas ir niūrus metų ketvirtis nuo rudens lygdienio ir žiemos saulėgrįžos. Vėlines kaip atskirą šventę atnešė krikščionybė, o lietuvių bendravimas su vėlėmis buvo kasdienis, protėvių patarimo klausinėdavo nuolat, jų nuopelnų pagerbimu prasidėdavo visos šventės. Tik nenaudėliai pražūva ir išnyksta, o dorai gyvenę ir nusipelnę žmonės pakeičia savo būties pavidalą, atsiskyrę nuo mirusio kūno tampa dvasiomis, toliau tarnaujančiomis dievui ir žmonėms, padedančiomis gyventi palikuonims.
- Gelbėkite nuo tolerancijos!
- 225. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: agresija, atžanga, dora, nepakantumas, nevala, papročiai, propaganda, protėviai.
-
Gražina Išganaitienė: Tapo įprasta miestą prismaigstyti atgrasių šiukšliažmogių stendų, o kiemsargiams ir sunkiausią žiemą nerasti grašių, pinigais vadinamų; namie svečius it karalius vaišinti, o įstaigoje klientą it valkatą kvailinti ir gaišinti; savo būstą gražinti, o aplinką dergti; pirkti prestižinės klasės mašiną, o kelyje stumdytis mužiko manevrais ir signalais; rengtis pabrėžtinai prašmatniai, bet einančiojo šaligatviu eilutę smagiai nulieti balos vandeniu iš po ratų; puoselėti veislinį šunį ir jį vedžioti dvokiančiomis išmatomis nusėtoje pievelėje; vaikui duoti įmantrų vardą ir atlaidžiai vieptis, kai šis bendraamžius drabsto pravardėmis; namie už piktžodžiavimą lupti kailį, bet iš aukštų postų svaidytis prasčiokų leksika. Begalinė tolerancija viskam, kam tik nereikia. Net Dž. Sviftas praturtintų Guliverio keliones, nusiųsdamas jį į Atvirkščio pakantumo šiukšliažmogių kraštą.
- Pokalbiai pilyje
- 2010-05-01 Init TV apie senovės baltų kultūrą, jos svarbą Lietuvos ir visos Europos ateičiai.
- 221. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: baltai, darna, dora, kalba, santvarka, savivalda, skaisčiai, tauta.
- Vladas Palubinskas: Lietuvių protėvių savivaldi santvarka ir gamtajausmė pasaulėžiūra galėtų būti išsigelbėjimas iš pasaulinės demokratijos krizės.
„Init TV“ 2009 m. rudens ir 2010 m. pavasario savaitinių laidų „Pokalbiai pilyje“ vedėjas Seimo narys (Tautininkų frakcijos pirmininkas) Gintaras Songaila kalbina archeologus, baltų praeities istorikus, protėvių kultūros tyrinėtojus, paveldo puoselėtojus. Demokratijos siautėjimo ir pasaulinės krizės metu bent mintimis verta sugrįžti prie savo šaknų, suvokti protėvių stiprybės pamatus, gamtajausmės kultūros esmę, pažinti didžiulę, savitą, turtingą ir garbingą senovės baltų civilizaciją.
- Didybės ir tragizmo poetas Bronius Krivickas
- 2009-11-10 Algirdo Butkevičiaus rašinys apie Bronių Krivicką Biržų krašto laikraštye „Šaurės Rytai“.
- 182. Nuorodos: Praeitis: Partizanai: alus, dora, kapas, karas, okupacija, orumas, poezija, vertinimas.
- Vladas Palubinskas: Partizanas Bronius Krivickas mokė eilėdaros ir tarybinius jaunuosius poetus.
Algirdas Butkevičius: Lietuvos partizanams rūpėjo ne koks kerštas, kova dėl kovos, kova dėl valdžios, o be jų likusių žmonių ateitis, jų orumas, savivoka, kuo mažiau kančių. Antai literatūros profesoriumi vadintas poetas, publicistas, pasipriešinimo spaudos redaktorius Bronius Krivickas mokė ir jaunus žioplus poetus, mėginančius apdainuoti „Gegužės pirmąsias“, „Penkmečius“, „Tarybines mergaites“.
- Ar mūsų valstybei tik tūkstantis metų?
- 2009-10-01 Init TV apie išbrauktą protėvių praeitį prieš Lietuvos krikštą.
- 152. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: aisčiai, dora, getai, gotai, gudai, skaisčiai, talka, žygiai.
- Jūratė Rosales: Mūsų valstybė seniausia Europoje.
Init TV laidos „Nuomonės. Istorija, kurios nežinome“ vedėjas Sigitas Valadka kalbina Jūratę de Rosales ir Guillermo Morón iš Karakaso, Dario Fernández-Morera iš Čikagos, Aivarą Lileiką iš Londono, Algirdą Girininką iš Klaipėdos, Romualdą Grigą, Rimantą Matulį ir Vladą Palubinską iš Vilniaus, Algirdą Patacką, Virginiją Skučaitę ir Leopoldą Krušinską iš Kauno apie protėvių senovę prieš Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Čia ne kopija, o tik vaizdas į laidos įrašus, saugomus Init TV sandėly.
- Netekome Gintauto Česnio
- 2009-09-29 Nekrologas Vilniaus universiteto profesoriui Gintautui Jurgiui Česniui.
- 149. Prakalbos: Praeitis: Partizanai: dora, netektis, pagerbimas, paminklas, tauta.
- Vladas Palubinskas: Gintautas Česnys buvo Jaunosios Lietuvos padorumo mokslininkas.
Vakar staiga mirė profesorius Gintautas Česnys. Eidamas jau septyniasdešimtuosius, bet žvalus, kupinas sumanymų, apsemtas darbų. Staiga, bet spėjęs pastatyti profesijos kolegos daktaro Vinco Kudirkos paminklą. Spėjęs išgelbėti mus nuo gėdos per ištisą nepriklausomybės dvidešimtmetį taip ir likti be tautos atgimimo varpinės. Tai ne eilinė karikatūra, ne panieką ar pasigailėjimą kelianti modernistinė baidyklė, o tikrai monumentalus, keliantis pasididžiavimą Gedimino stulpų obeliskas — Lietuvos atgimimo varpinė ir Tautinės giesmės paminklas.
- Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ giesmei — 150 metų
- 2009-09-21 Taikomosios dailės muziejuje IX.22 18:00 įvyks sukaktuvių iškilmės.
- 146. Numatoma: Paveldas: Daina: daina, dora, metinės, tauta.
- Vladas Palubinskas: Poema sukurta giedoti, o ne skaityti, juolab ne deklamuoti.
-
Antanas Baranauskas „Anykščių šilelį“ sukūrė ne skaitymui ir juo labiau ne deklamavimui, o giedojimui. Apskritai deklamavimas, išpūstas deklaratyvus maivymasis, jausmų demonstravimas, humanitarinis romantizmas ir bulvaras yra svetimas lietuvių padorumo papročiams ir grožio suvokimui, tautos kultūra yra kur kas aukštesnio lygio.
- Ar gyvas kalbos kultūros paveldas?
- 2009-09-12 Renata Šerelytė apie gėdą dėl aukštesnės už šiuolaikinę protėvių kultūros.
- 139. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: asmenvardis, dora, emancipacija, gėda, rašyba, tauta.
- Vladas Palubinskas: Emancipuotos moterų pavardės yra gėda.
- Nepadorių žmonių mušti nereikia
- 65. Nuorodos: Paveldas: Kalba: dora, garbė, orumas.
-
Turi būti pasipriešinimas negarbei. Negarbingam žmogui niekas nepaduodavo rankos — Saulius Sondeckis.
- Tautą budinti per kalbą
- 127. Nuorodos: Paveldas: Kalba: dora, kalbininkai, orumas, protas, tauta.
-
Išgyvename metą, kai kėsinamasi sumenkinti visas tautines vertybes — Valerija Vaitkevičiūtė
- Patys žmonės yra nepajėgūs susikurti sau dorovės principų?
- 66. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: dora, tikyba.
-
Nežinojau šitos katalikų bažnyčios dogmos. Šarūnas Puščius pripažįsta, kad laisvamaniai XIX-XX a. tautinio atgimimo šaukliai (Basanavičius, Kudirka, Šliūpas, Vydūnas) buvo pavyzdingai dori, vis dėlto kartoja jų amžininko kunigo Staugaičio abejonę „bet kokia bus antroji, trečioji kartos, išauklėtos be tikėjimo?“. Sutinku su šia abejone, nors nesutinku su antraštiniu teiginiu. Ir Napoleonas puikiai suprato doros svarbą visuomenės santvarkai, todėl rėmė paprotines religijas (ne vien katalikybę, bet net ir islamą Egipte) — nes dauguma žmonių be doros pakriks, sukels sumaištį, suirutę ir nesantaiką. Vis dėlto manau, kad dogmos priežastis yra mokslo dar neišspręstos problemos — pirmiausia ekonomika, teisė, psichologija ir filosofija išvis nėra mokslai, dar be pasaulėžiūros pamatų. Vladas Palubinskas.