Kuo galiu prisidėti ir kas man iš to

Publicistika „Savon Lietuvon“ nebūtina. Išvis čia niekam nebus jokių prievolių, niekas neturės jokių pareigų. Bet dabar jau bus kur susižinoti, susisiekti, pasiklausti, pasitarti su išmanančiais meistrais ir pačiam pranešti svarbią žinią dalykiškoje aplinkoje. Žinios sunešamos talkos būdu: kas kiek gali ir kada turi ko pranešti. Kadangi žiniasklaidos kokybė visai prasta, tai tikiuosi, kad čia susirinks nemažai šviesių žmonių ir dalykinio turinio. Kokios iš to galima tikėtis naudos?

1. Klausti. Kadangi čia rinksis tik rimti žmonės, tai visi jie bus išmanantys meistrai kurioje nors srityje. Taigi prireikus bus ko pasiklausti.

2. Atsakyti. Pasitaikius klausimui, į kurį žinai atsakymą. Atsakę netruks pelnyti bendruomenės padėką, pareigą atsakyti ir į tau kylančius klausimus, o ilgainiui susikaups žinomumas apie teisingai atsakančius — išmanančius žmones. Tada tiks prisistatyti ir išsamiau, įdėti savęs, savo veiklos ir veikalų pateiktis (yra toks atskiras ruošinys). Be to, tikriausiai turi ką nors tinkamo ir į pamokas — čia ilgainiui susikaups ir atsakytų klausimų apibendrinimai, patarimų rinkiniai ir santraukos, naudingi pavyzdžiai.

3. Siūlyti. Galima ne tik klausti arba atsakyti, bet ir pasiūlyti savo paslaugą, pakviesti kitus talkon, pranešti apie savo sumanymą, kurio įgyvendinimą gal netgi atsiras norinčių finansuoti, investuoti, bent patarpininkauti.

4. Pranešti. Kai tik pasitaikys, kai pakliūsi liudininku įvykio, apie kurį verta sužinoti ir mums. Kai kiekvienas talkininkų pranešinės iš įvykio vietos, susidarys visai įdomių, o svarbiausia dalykinių naujienų srautas, visai nepanašus į įprastą iš naujienų agentūrų. Už pranešimus iš įvykio vietos dar svarbiau pranešimai apie savo patyrimą, išbandžius naują įtaisą, patyrus naują reiškinį, patekus į padėtį, kurion verta ir mums, arba kurios reiktų išvengti tavo jau suvoktu būdu.

5. Anonsai. Už buvusių įvykių pranešimus dažniausiai kur kas svarbiau būna pranešti apie artėjančius įvykius, perspėti apie būsimus pokyčius.

6. Nuorodos. Pranešti apie kitų žinias: internete, spaudoje, kitur pastebėtus vertus dėmesio pranešimus. Kadangi interneto, ypač lietuviškos žiniasklaidos didžiumą sudaro šlamšto srautas, tai jame nelengva pastebėti, bet lengva pražiopsoti gerus dalykus. Išvis gaila gaišti laiko, knaisiojantis po šlamšto srautą — todėl jau vien kitų patikimų žmonių pastebėtų vertingų žinių, nuorodų atrinkimas yra itin naudinga paslauga, didžiulis laiko taupymas. Beje, rimtesniam žmogui, turinčiam ko svarbaus pasakyti, nekyla noras dėl to brautis į politinio bulvaro srutolaidį, kuriame paskęs jo pranešimas. O ir nelabai noriai priims, dažnai teks teisintis, kad pranešimas neatitinka leidinio „formato“. Tokie po truputį susirinks „Savon Lietuvon“. Ateity galima įtaisyti automatinę išranką iš talkininkų asmeninių dienoraščių ir padėti įsikurti tokius visiems, kas dar neturi.

7. Multimedija. Yra čia ruošiniai savo padarytoms nuotraukoms, balso įrašams, muzikos ištraukoms, videoklipams, fotoreportažams, piešiniams, komiksams. Nebūtinai savo, tik gavus autorių sutikimą.

8. Komentarai. Galop pati paprasčiausia veikla savo malonumui ir kitų naudai — atsiliepimai apie kitų talkininkų atneštą medžiagą: patikslinimai, klaidų pastebėjimai, esminiai papildymai.

9. Bendruomenė. Daugiausia naudos tikiuosi iš pakvietimų čia užsukti savo pažįstamus meistrus, šviesuolius tapti talkininkais, apskritai visus rimtus žmones (besilai­kančius sarmatos ribų) pakviesti lankytis, skaityti, o prireikus ir turint ko pasakyti — atsiliepti, pamažu įsijungti į bendruomenę, vardu „Sava Lietuva“. Kuri ilgainiui iš tikrųjų gali tapti savotišku pilietiniu dariniu, virtualia Lietuva, kuri būtų artima, kultūringa, kurioje norėtųsi bendrauti, pasitarti, pasiklausti žinovų pamokymo, šiaip užsukti naujienų. Nors techniškai tai primena „Vikipediją“, „Feisbuką“ ir net forumą, bet esminis skirtumas — vieni kitų pažinimas, natūraliai užtarnautas pasitikėjimas, vertinimas, pagarba, dalykiškumas ir švara. Tikiuosi, netruks ir taiklaus sąmojo, dalykinės pašaipos, savikritikos. Bet ir orumo, pasididžiavimo tokia savo Lietuva.

Vladas Palubinskas