Romualdas Grigas
Profesorius Romualdas Grigas — habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas. Tyrinėjami dalykai: socialinė filosofija, socialinė antropologija, tautos socioetnogenezė, socialinė organizacija ir sociodinamika, tautotyra. Parašęs veikalus „Tautos savigyna“, „Tautos likimas“, „Socialinių įtampų Lietuvoje laukai“, „Sociologinė savivoka“, „Tautinė savivoka“, „Senieji lietuviai: tapatybės bruožai ir jų likimas“, „Lietuvių tautos išlikimo drama“ ir kitų. 2002 metais įvertintas Lietuvos mokslo premija.
Atnešto turinio rodyklė
- Lietuva ir Sąjunga
- 2013-12-20 Lietuvai pagražinti draugijos pareiškimas dėl Lietuvos žemės.
- 424. Prakalbos: Santvarka: Teisėsauga: išdavystė, nuosavybė, tauta.
- Romualdas Grigas: Europos tautų naikinimas silpnina Europos sąjungą.
Žemių pardavimas nuosavybės teise užsieniečiams yra vienas iš svarbiausių klausimų, garantuojant tautos ateities egzistenciją, jos laisvę ir nepriklausomybę ir todėl turėtų buti sprendžiamas tautos referendumu. Seimas, 1996 ir 2003 metais pakeitęs Konstitucijos 47 straipsnį, suteikiantį „užsienio subjektams“ teisę įsigyti Lietuvoje žemę nuosavybės teise be tautos referendumo, sukūrė specialią konstitucinę normą, pažeidžiančią Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas konstitucinis principas, nustatantis, kad „svarbiausi tautos ir valstybės klausimai sprendžiami referendumu“. Kolizijos atveju Konstitucijos principai turi viršenybę prieš specialias konstitucines normas. Šio straipsnio pakeitimas be referendumo pažeidė ir Konstitucijos 2 straipsnį — principą: „suverenitetas priklauso tautai“ o taip pat Konstitucijos preambulę, teigiančią „Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje“.
- Žemė yra Lietuvos valstybingumo pamatas
- 2013-11-13 Lietuvai pagražinti draugijos prisistatymas per „Laisvosios bangos“ radiją.
- 422. Nuorodos: Paveldas: Santvarka: prisistatymas, tauta.
- Romualdas Grigas: Žemė yra lietuvių tautos valstybingumo pamatas.
-
Europa yra gerai, jeigu mes patys nepersistengiame, suteikdami jai galių, kurių suteikti jokiais būdais negalima. Mes jau esame pardavę visus strateginius objektus, visas gamyklas, visus bankus, todėl jeigu dar ir žemę parduosime, tai Lietuvos paprasčiausiai neliks po kokių 20-30 metų. Tai ne šiaip išgalvota grėsmė — tokia dabar yra pasaulio tikrovė. Todėl šiandien daugybė žmonių prisideda prie referendumo organizavimo „iš apačios“, nes valdžia jau seniai netarnauja žmonėms, kaip turėtų. Tauta laikoma kvailio vietoje ir netgi jos aiškios nuostatos yra ignoruojamos. Valdžia žemina lietuvių tautą, sakydama, kad ji esą nieko negali nuspręsti, nes nėra informuota kažkokiais specifiniais klausimais. Galima pagalvoti, kad Lietuvos valdžioje dešimtmečiais sėdi tik patys geriausi specialistai. Tai kodėl gyvename prasčiau už kaimynus? Ką tie „specialistai“ padarė gero ar tokio stebuklingo sugalvojo? Ogi nieko. Lyginant su šveicarais, mūsų visuomenė yra visiškai užblokuota, iš jos atimta bet kokia teisė spręsti. Šveicarijoje žmonių bendruomenės sprendžia visus klausimus vietoje, pačios priiminėja įstatymus ir nuolat kontroliuoja valdžią, kaip ji vykdo tautos įpareigojimus.
- Kam skamba Lietuvai pagražinti draugijos varpai
- 316. Nuorodos: Santvarka: Paveldas: praeitis.
-
Romualdas Grigas: Lietuvoje tebeegzistuoja, tebekvėpuoja kultūrinio, dvasinio ir patriotinio apaštalavimo tinklai… Vienas ryškiausių – Lietuvai pagražinti draugija. Tai – pilietinė, patriotinė organizacija, kuriai su neįtikėtinu kantrumu, su tikro apaštalavimo pasiaukojimu nuo pat jos atkūrimo pradžios (1995 06 23) vadovauja Juozas Dingelis.
- Dramatiški poeto ir mūsų būties atspindžiai
- 2011-03-06 Nekrologas tautos poetui Justinui Marcinkevičiui atminti.
- 297. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: dora, kalba, kraštotyra, padėka, tauta.
- Romualdas Grigas: Justinas Marcinkevičius kaip gerasis voras audė lietuvių tautos dvasinį tinklą.
-
Justinas Marcinkevičius atkartojo savo pirmtako Maironio žygdarbį — atkūrė lietuvių tautą siejančius dvasinius ryšius. Kaip gerasis voras be atvangos pynė ir taisė tą įstabų tautos vienybę saugantį ir jos žaizdas gydantį „voratinklį“. Poetas įprastiems ir nuvalkiotiems žodžiams sugrąžindavo pirmykštį jų šventumą, suteikdavo jėgos ir įtaigos. Ypač skaudžiai išgyveno valstybės išdavystę, valdžios puolimą prieš gimtąją kalbą ir kraštotyros panaikinimą mokyklose. Jaunoji karta mažai žino Justino Marcinkevičius kūrybos, bet jei moksleivis poetą priimtų į savo širdį, vargu ar gundytųsi amžiams palikti savo tėvų ir prosenelių šalį.
- Tauta reiškia tyrą grynuolį
- 2011-02-22 Prof. Romualdo Grigo prakalba lietuvių tautos poetui Justinui atminti.
- 295. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: dora, griovimas, kalba, pagerbimas, tauta.
- Romualdas Grigas: Lietuvių kalba yra išskirtinė, tyra ir grįsta prasmėmis.
Justino Marcinkevičiaus asmenybė susijusi su pačia tautos sąvoka. Apmaudu, kad ligšiol neturime lietuvių – sanskrito kalbų žodyno, čia kažkoks nesusipratimas, o gal sąmokslas. Sanskrito kalboje tauta reiškia tyrą grynuolį. Justino poetikoje nėra įmantrių žodžių, vien paprasti, tautiniai, kaimo žmogaus. Ir tie žodžiai suspindėdavo deimantu, įgydavo šventumo. Akademikas Romualdas Grigas Lietuvos mokslų akademijoje 2011 vasario 22 dieną, palaidojus lietuvių tautos poetą akademiką Justiną Marcinkevičių.
