‡ Lietuva internete: žinių talka


Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

Algimantas Bučys

Dr. Algimantas Bučys yra poetas, prozininkas ir vertėjas, literatūros kritikas ir istorikas, literatūrologas teoretikas, humanitarinių mokslų daktaras. 2008 metais išleidęs apžvalginę studiją „Barbarai vice versa klasikai“, 2011-aisiais — kritinę apybraižą vienu klausimu „Savižudybės ženklas Pilėnų istorijoje, arba kaip mokslininkas virsta pamokslininku“, 2012 m. — „Seniausios lietuvių literatūros istoriją ir chrestomatiją“, 2018 m. — monografiją „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje (Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė)“, 2021 m. — „Lietuvos masonai ir Gegužės 3-iosios Konstitucijos įstatyminė pataisa (1791 m. spalio 20 d.)“, 2024 m. — „Lietuvos karaliai ir karalienės (Istorinis žinynas, sudarytas remiantis pirminių šaltinių faktografiniais duomenimis)“. Įvertintas Rašytojų sąjungos premijomis, Valstybine premija, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardu. Asmeninė svetainė internete yra BucysAlgimantas.lt, pašto adresas — vardas.pavardė@gmail.com.

Atnešto turinio rodyklė

2018 m. dr. Bučio knygos „Lietuvių karaliai...“ viršelis
Lietuvių karaliai
2018-09-01 2018 m. dr. Bučio monografijos „Lietuvių karaliai...“ pristatymas.
485. Pateiktys: : : , , .
: Moksliškai atmesta dogma apie neva vienintelį ir trumpai buvusį lietuvių karalių.

2018 metais „Vaga“ išleido literatūros istoriko ir kritiko, poeto, literatūrologijos teoretiko dr. Algimanto Bučio monografiją „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje (Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė)“, kurioje pateikta medžiaga atskleidžia istorikų klastotes, siekiant ištrinti tautos atmintį, sumenkinti nepriklausomos Lietuvos valdovų aukščiausius kilmės titulus ir jų pripažinimą Viduramžių Europoje.

Algimantas Bučys
Kaip mokslininkas virsta pamokslininku
2011-03-13 Apie Dariaus Barono, bažnyčios ir politikų požiūrį į patriotizmą.
326. Paskaitos: : : , , , .
: Valstybė laiko mokslu ir premijuoja nemokslines priešlietuviškas apkalbas.

Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?

galas