Kas yra įrodymas ir ko neturime pripažinti moksliškai įrodytu:6. Įrodymas
Kas yra įrodymas, ko negalima neigti ir ko neturime pripažinti moksliškai įrodytu
Žmogaus pažinimo sugebėjimai riboti, absoliuti tiesa žmogui nepažini (laimei, ir nereikalinga). Vienas iš ribotumų pasireiškia tuo, kad
žmogaus protas neturi kitokių klaidos atpažinimo būdų, kaip tik pastebėdamas prieštaravimus.
Ir visa tiesa žmogui nesuvokiama tiesiogiai, tik pasitikint teiginiais, kurių klaidingumo nesimato.
Dėl to mokslininko darbas yra kruopštus ir ilgas, kantriai ieškant klaidų, bandant atkartoti įvairiomis sąlygomis — ar nepasitaikys prieštaravimų savo įžvalgai (prielaidai, spėjimui, hipotezei). Darbą paspartina kitų žmonių surinkti duomenys, bandymai ir kritika, todėl kritikos paklausa ir atidumas abejonėms yra būtina mokslininko dorybė.
Klaidos mokslo tyrimuose (dėsnių paieškose) neišvengiamos — klaidos nėra nemokslas, kol nepastebėtos. Nemokslas yra nesitaisyti, pastebėjus klaidą (arba kitam parodžius prieštaravimą).
Kol teiginys be klaidų, negalima jo atmesti, nepaisyti, negalima neigti, kad ir kaip nepatiktų, atrodytų juokingas, neįprastas — galima tik toliau tikrinti, ieškant prieštaravimų.
Įrodymas niekada nebūna visiškas (absoliutus), jis visada sąlyginis, dalinis — patikimai pagrįsta tik tarpinė priklausomybė nuo prielaidos iki išvados: „jeigu—tai“. Įrodymas būna sudėtas iš keturių dalių: duomenys + logika + sąlygos = išvada.
Visuomenės moksluose išplitęs laikymasis pagrindinių taisyklių, vadinamų dogma, doktrina, koncepcija, konceptu, naratyvu, paradigma, postulatu, kartais netgi teorija. Nors tos taisyklės tėra požiūriai, interpretacijos ir prieštaringos išvados, kurios neva labiausiai tikėtinos.
Negalime sutikti su tokiu lyginimu: mažiau klaidų ar daugiau klaidų vis tiek rodo klaidingą išvadą — toks teiginys turi būti iš karto atšauktas. Ištaisius gali būti vėl keliama tikrinti, bet jau ne ta pati hipotezė. Neturime pripažinti žinomai klaidingų teiginių — mums primetamų „politkorektiškų“ paradogmų, dabarties ir praeities aiškinimų, mūsų kultūros raidos pasakų, kurioms aiškiai matome prieštaravimų.
Kitas madingas, paplitęs teiginys: „išimtis patvirtina taisyklę“ — neva jau pats išimties buvimas rodo, kad tokia taisyklė yra. Ne, tai žiniasklaidos išplatintas politinių šarlatanų sąmoningai iškraipytas teiginys:
Išimtis patikrina taisyklę.
Pastebėjus prieštaravimą, paneigtas teiginys turi būti taisomas, valomas, tikslinamas arba visai atsiimamas, o ne pakenčiamas, vadinant jį „mažiausiai klaidingu“, „labiausiai tikėtinu“ įrodymu.
| ◄ 5. Tikėjimas | 7. Požymiai ► |
Geometriniai tautos raštai vitražo dailininkės Audronės Mickutės paveiksle:
