Jūratė de Rosales

Gimė Kaune, 1929 m. rugsėjo 9 d. Tėvas Jonas Statkus buvo Lietuvoje Saugumo departamento direktorius, vėliau „Pažangos“ direktorius. Vienas iš pirmųjų suimtų pareigūnų — įžengus sovietams 1940 metais, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą, drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču. Nuo to laiko apie jį nebebuvo žinių.

Išsilavinimas

Pradžios mokykla — Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 metų. Karo metu — „Aušros“ gimnazijoje Kaune. Baigė mokslą Prancūzijoje, kur gavo lotynų kalbos pagrindą ir prancūzų kalbos mokytojos diplomą. Vėliau gilino kalbas Niujorke, Kolumbijos universitete. Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė (doctor honoris causa). Moka senąsias romanso, lotynų, kalba anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.

Šeima

Genovaitė, Jūratė ir Jonas Statkus

1960 metais Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę kultūrą, visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir lietuviškų papročių.

Veikla

1983-2023 metais Jūratė de Rosales dirbo Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausiąja redaktore. Žurnalas turėjo aukščiausią šalyje savaitinių leidinių tiražą ir išlaikė griežtą opoziciją komunistinei santvarkai. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turėjo nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dažna viešnia pokalbiuose per radiją ir televiziją. Praeityje yra bendradarbiavusi Klyvlendo laikraštyje „Dirva“.

Knygos

  • „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“ — Devenių kultūros fondas JAV Čikagoje 1985 m.
  • „Los Godos“ (4 laidos ispanų kalba) — „Zeta“ Venesuelos Karakase 1998 ir 1999 m., „Ariel“ Ispanijos Barselonoje 2004 m.
  • „Goths and Balts“ (anglų kalba) — Vydūno jaunimo fondas JAV Čikagoje 2004 m.
  • „Didžiosios apgavystės“ — „Baltijos kopija“ Vilniuje 2007 m.
  • „Senasis aisčių giminės metraštis“ — Česlovo Gedgaudo labdaros fondas Kaune 2009 m.
  • „Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino“ — „Sava Lietuva“ internete 2012 m. ir ispanų kalba „Lituania philosophica de Kant a Lévinas“ PDF „Nexofía“ Valensijos universitete Ispanijoje 2012 m.
  • „Europos šaknys“ — „Sava Lietuva“ (internete tik pirmoji trilogijos dalis) 2010-2011 m., 2015 m. „Versmė“ Vilniuje (visa, bet tik popierinė knyga) ir 2020 m. „Kálathos“ Ispanijos Madride ispanų kalba popieriuje ir Epub (Las raíces de Europa: El hallazgo de la milenaria historia de los godos).
  • „Gudų kelias“ (El camino de los godos) — 2022 m. knyga išleista ispanų kalba, lietuviškas vertimas likęs neišleistas „Versmės“ leidykloje.

Straipsniai internete gudų klausimais

  • Viešnagė Lietuvoje — paskaitos, atsakymai į klausimus, pripažinimo iškilmės, žiniasklaidos atsiliepimai, gausi vaizdinė ir garsinė medžiaga 2011 m. birželio 13 – 23 dienomis.

Vaizdo įrašai

Balso įrašai

  • 2007-11-03 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“ Audrys Antanaitis kalbina Jūratę Rosales.
  • 2009-09-09 „Klasikos“ radijo laidoje „Muzikinis pastišas“ Jūratė Vičienė kalbina Jūratę Rosales jos gimtadienio proga apie gudų kilmės karaliaus Alfonso X Išminčiaus nuopelnus klasikinei muzikai, Europos kultūrai ir Lietuvos istoriografijai.
  • 2011-04-20 per Lietuvos radiją laidai „Lietuvos diena“ kalba iš emigracijos grįžęs Vilniaus universiteto dėstytojas Algimantas Dugnas: „Pasaulyje vyksta svarbūs istorijos sampratos pokyčiai — imama suvokti, kad gotai buvo ne barbarai germanai, o baltų išeiviai gudai, kurie ligšiol Lotynų Amerikoje ir kituose romanų kraštuose reiškia kilmingus išminčius“.
  • 2011-06-15 pripažinimas garbės daktare ir apdovanojimas Vilniaus pedagoginio universiteto medaliu — iškilmių garso įrašas.
  • 2011-06-18 „Lietuvos radijo“ laidoje „Ryto garsai“ kalbina Živilė Kropaitė.
  • 2011-06-23 „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ kalbina Ginas Dabašinskas.

Apdovanojimai


Ordinas Jūratei Rosales personalidad del año Karakaso ordinas Jūratei Rosales LEU senatas su Rosales 2011 m.

  • „Netekome šviesaus žmogaus, per gyvenimą su savimi nešusio lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą. Nepaisant geografinio atstumo su Lietuva, Jūratė Statkutė de Rosales išsaugojo lietuvybę ir ją perdavė savo vaikams. Tai įkvepiantis meilės savo Tėvynei pavyzdys.“ — Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos užuojautos pratarmė 2023-09-06.
  • Doctor honoris causa — Lietuvos edukologijos universiteto medalis ir garbės daktarės vardas 2011 m.
  • LDK Gedimino ordino Riterio kryžius — Lietuvos prezidento apdovanojimas 1996 m.
  • Orden de Andrés Bello, primera clase — aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą 1994 m.
  • Orden Diego de Losada, primera clase — sostinės ordinas 1992 m.
  • Metų asmenybė — Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos įvertinimas 1989 m. (Plačiau apie tai ↓).

Dvi „Zeta“ žurnale dirbančios žurnalistės — Patricia Poleo ir María Angélica Correa — yra gavusios kiekviena atskirai ir vos šešerių metų protarpiu Ispanijos karaliaus metinę žurnalistų premiją. Abukart už pavojingą tiriamosios žurnalistikos darbą, kuris spaudoje (žurnale „Zeta“ ir dienraštyje „El Nuevo País“) buvo palaipsniui rodomas, žingsnis po žingsnio, renkant įrodymus, nepaisant kartais didelių gyvybei pavojų. Abiem atvejais buvo atskleista tarptautinės reikšmės apgavystė su žmogžudystėmis ir stambaus masto politinėmis intrigomis. Tai itin retas atvejis, kad to paties leidinio žmonės būtų dukart apdovanoti premija, kuri yra ispanų kalbos kraštų (įskaitant ir pačią Ispaniją) visų periodinių leidinių žurnalizmo aukščiausias metinis įvertinimas. M. A. Correa, gavusi premiją ir duodama pirmąjį tarptautinei spaudai interviu, pabrėžė: mano mokytoja yra Jūratė. 2009-06-27 Venesuelos žurnalistų sąjungos premiją gavo dar viena Jūratės auklėtinė, „Zetos“ fotoreporterė Cecilia Rodríguez Perozo — už Jūratės antikomunistinių rašinių iliustravimą. (Užkloti šį intarpą ↑).

Jūratės Statkutės de Rosales knygos apie gudus