Raktažodis: valsčius
- Ūkininkavimas kaime
- 2016-01-16 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl šeimos ūkių.
- 445. Prakalbos: Santvarka: Ekonomika: dora, valsčius, šeima.
- Albinas Jasiūnas: Ūkininkai stiprina valstybę ir aprūpina sveiku maistu.
- Nepaverskime Lietuvos kumetynu!
- 2012-03-24 Sambūrio „Partiris“ kreipimasis į partijas dėl žemės ūkio politikos.
- 378. Prakalbos: Santvarka: Ekonomika: dora, sodžius, tauta, valsčius, šeima.
- Albinas Jasiūnas: Samdinių pramonė ir šeimos ūkių naikinimas yra lietuvių tautos naikinimas.
Mūsų kaimo žmonės yra padaryti išmaldos prašytojais. Išmaldos, kuri duodama tada, kai valstietis atsisako prekinės gamybos ir pasirenka išlaikytinių padėtį. Žmogų pradėta vertinti ne už darbą, o už tinginiavimą. Dar daugiau: jeigu nedirbsi — gausi pinigų, o jeigu dirbsi — gali būti nubaustas ir turėsi nuostolių. Todėl Lietuvoje dirvonuoja didžiausi plotai, kaimiečiai nebelaiko gyvulių nei paukščių. O juk darbštumas Lietuvos šeimų ūkiuose nuo amžių buvo viena pagrindinių žmogaus dorybių. Lietuvių tautą sukūrė, jos papročius ir valstybę visais amžiais gynė savarankiški ūkininkai. Dabar atvirai propaguojamas artimiausiu metu prasidėsiantis šeimos ūkių (sodybų) žemės valdų „konsolidavimas“ — jų supirkinėjimas bei stambinimas iki ne mažesnio kaip 500 hektarų. Tai niekuo nepateisinamas, tiesiog nusikalstamas kėsinimasis į Lietuvos sodžius — tautos tapatumo, demografinio ir kultūrinio gyvybingumo, sveiko gyvenimo būdo bei sveikų žemės ūkio produktų gamybos lobyną — šeimos ūkių likimą.
- Lietuvos valsčiai
- 2010-02-16 „Versmės“ leidžiamo vietinių tyrimų šimtatomio medžiaga pasiekiama ir internete.
- 203. Nuorodos: Praeitis: Paveldas: kraštotyra, tauta, valsčius, žinynai.
- Vladas Palubinskas: „Lietuvos valsčių“ kraštotyros žinynas Llt.lt — „Lietuvos internete“ garbės žymūnas.
-
Vasario šešioliktąją prieš knygų mugę dera pagerbti rūpestingai renkamą ir kruopščiai tvarkomą tautinės kraštotyros žinyną „Lietuvos valsčiai“. Valsčiai — tai protėvių savivaldos žemės, savarankiškos valstybės, pilietinės visuomenės. Kiekviena su savo piliakalniais — kapinėmis, gynybos ir švenčių pilimis, kurias paeiliui prižiūrėjo patys pilėnai, nuosavuose sodžiuose įsikūrę ūkininkai. Įvedus krikščionybę, pilys panaikintos vardan bažnyčių, bet parapijos ilgainiui beveik atitiko valsčius. Tik 1950 metais valsčiai suskaidyti į apylinkes, dabar į seniūnijas, jos sujungtos į dirbtinius „rajonus“, o šie dar ir į apskritis.
- Lietuvos vardo kilmė ir prasmė
- 2007-07-13 Apie senovės lietuvių visuomenės sanklodą ir santvarką.
- 129. Ištraukos: Praeitis: Gudai: bajoras, kunigaikštis, lieta, pilis, sodžius, valsčius.
- Vladas Palubinskas: Mums toli iki protėvių nuosavybės sampratos.
-
Seno lietuvių kalbos žodžio lieta reikšmė — nauda, pelnas. Išvestinės: tikslas (naudos siekimo prasme, pritaikymas, panaudojimas); įrankis (vėlgi uždarbio, pragyvenimo, pramonės); dalykas, reikalas (verslo prasme); (žmogaus) būdas, gabumas ir galop — valstybė, valdžia, didikai (valdžios žmonės). Lietis — šeimininkas, valdininkas, karininkas, ūkininkas, pramoninkas, bet pirmiausia verslininkas. Lietuva (Lietva, Lietua, Lietuo, o tarmiškai ir Leitva, Litva, Latva) — šių lietuviškų patricijų, arijų šalis, bajorų sąjunga, tautos valstybė. Tik humanitariniu romantizmu persmelkta visuotinė privaloma švietimo sistema mus įtikinusi, kad galia pasiekiama kariniu smurtu (dabar „pinigų valdžia“).