Jaunoji Lietuva

Matydamas, kad nebėra kam pasakyti tiesos, apginti orumo ir protėvių atminimo, pajutau pareigą.

2009-07-18 Forum.istorija.net

O va čia, mano supratimu, buvo klaida – nereikėjo 1926m. perversmo, nutraukusio demokratinės valstybės vystymąsi.

Klaida? Ar politinės evoliucijos dėsningas rezultatas?

Taip, dėsningas. Dviejų priešingų evoliucijų neišvengiamo susikirtimo ir apsisprendimo rezultatas.

Kadangi man susidarė gal kiek savotiškas, o gal ir kiek iškreiptas vaizdas apie tarpukario Lietuvą, skaitant senus laikraščius www.epaveldas.lt bei kalbant su padoraus amžiaus žmonėmis

Amžius negali būti padorus — padori tegali būti moralė, pasaulėžiūra, žmogaus veikla. Čia matyt turimas omeny tam tikras nesavininkiškas netautinis pažangiečių aktyvistų kontingentas, besivadinantis pilietinės demokratijos elitu.

neapsakomai įdomu būtų sužinoti, kuo būtent tarpukario Lietuva kelia pasididžiavimą šio forumo lankytojams.

Šio forumo dalyviams — niekuo. Išskyrus nebent Dzūką, gal dar kokį Kriwį. Bet jie matyt jau neatsakys. Pamėginsiu pats — ačiū už tiesų atvirą nuoširdų klausimą, kitaip tektų pačiam iškelti ir išnagrinėti ereziją, kai trūksta oponentų. Manau, šis klausimas esminis, o dabar ypač svarbus. Kai žiniasklaida galutinai išgujo Smetonos režimo gerbėjus, o švietimo sistema išugdė gėdą dėl savo protėvių galvosenos, darbštumo, padorumo, tautiškumo, kalbos, dainos ir apskritai kultūros.

1. Mokslas ir technika, naujausios technologijos. Inžinieriai, kelių ir tiltų statytojai, architektai buvo pasaulinio lygio. Itin modernų vandentiekį ir srutolaidį Kaune suprojektavo ir įsirengė patys. Pirmąją Europoje sporto halę — rekordiškai sparčiai, per žiemą, bet patvariai. Per trejus metus — ištisą Kauno klinikų miestelį su požeminiais urvais tarp pastatų, nors žemė ten šaltiniuota. Laikinosios sostinės architektūra ir dabar stebina šiuolaikiškumu, logika, grakštumu. Kas per dvidešimt dabartinės nepriklausomybės metų pastatyta išliekamosios vertės? Geležinis Mindaugo tiltas, ir tas kažin ar ne tarybiniais laikais suprojektuotas, reiktų pasidomėti.

Mokslo ir technikos avangardas tuo metu buvo aviacija. Lietuviai visada buvo priešakinėse gretose. Vokiečių pramonė tik karo metu pasiekė tokį greitį, kokiu skraidė savo sukonstruotais lėktuvais Paryžiaus aviacijos akademijos garbės narys Jurgis Dobkevičius (iš tikrųjų tėvo pavardė buvo Daukas, Daukantas). Lietuviškų ANBO eskadrilės žygis po Europą prilygtų dabartiniais laikais grupiniam darbui kosmose, jei ne svarbiau. Paskutinysis Antano Gustaičio smogiamasis naikintuvas bombonešis savybėmis ir pajėgumu buvo kone stebuklas. Bronius Oškinis darė stebuklus mokomaisiais vaikiškais sklandytuvais. Aviacijos gamykla, sporto klubai, daugybė savadarbių orlaivių, Jurgis Kairys — vis šio ugniakuro žarijos iki šių dienų.¹

2. Švietimas ir moksliniai tyrinėjimai. Kiekvienas ūkininkas stengėsi ir dažnas pajėgdavo išleisti bent vieną vaiką į aukštuosius mokslus. Tik rinktinius, gabius ir smalsius vaikus. Bet visi nuo mažens mokėsi amatų, naudingų savarankiškam gyvenimui dalykų, ne kaip dabar kone visuotinis aukštasis išsilavinimas — valstybinė smalsumo bukinimo, antimeninės vaidybos, socialinio aktyvizmo ir neįgaliųjų tarnų gamybos pramonė.

Tuometinis inteligentas mokėjo ne tik lenkų, rusų, vokiečių, bet ir senovės graikų, lotynų kalbas, kurioms reikia dar ir logikos, ne tik atminties maždaug apgraibom, kaip šiuolaikinei anglų. Šiame forume berods vienintelis Ibicus susigaudo ispaniškai, nors tai suprastėjusi, palyginti lengva kalba. Anuometinių mokslininkų išsilavinimo, kultūros lygio, asmeninių bibliotekų dydžio, tarptautinio bendradarbiavimo mastų neseka nė lyginti su dabartiniais. Vien istorijos srityje tūkstantį kartų mažiau žmonių nuveikė žymiai daugiau, negu dabartinė istorijos pareigūnų armija.

3. Lietuvių kalbos atgaivinimas. Dabar sunkiai suvokiamas, titaniškas, irgi artimas stebuklui darbas. Ir atliktas kone tobulai. Svarbus ne tik patiems, bet ir pasauliui — rusas prof. Olegas Poliakovas ragina ją gelbėti, pripažinti UNESCO saugomu kultūros paveldu. Kas dabartinei politizuotai inteligentijai sukelia tik irzlų juoką.

4. Daina. Tobulas lygis. Paskutinis aukštos IDE kultūros atgarsis. Dainuoti mokėjo visi, visi suvokė dermes, pagaudavo sąskambius, kiekvienas rasdavo savo balsą ir savo giją. Daugelis turėjo supratimą apie svarbiausius muzikos dėsnius, netrūko muzikantų. Dainuodavo nuolat, ne tik švęsdami, bet ir darbymety, žygy, kone kiekvieną atokvėpio valandėlę. Dabar ugdoma bebalsė begėdiška sceninė saviraiška, mėgdžiojant cigoniškus romansus, afroamerikietiškus tarškesius, popso karaokė, kekšių soul dejones.

5… užteks.

Pragyvenimo lygis atitiko tuometinių Baltijos šalių, Suomijos, Švedijos, Danijos, Olandijos lygį, ryškiai lenkė Lenkiją ir aišku toli komunistinę Rusiją.

Bet svarbiausia — tvirtas padorumas, atsakomybė, patriotizmas ir orumas, kylantis iš nuosavybės. Jokia moralistinė nei pažangietiška valstybinio valdymo ir auklėjimo sistema nepajėgi išugdyti šių taurių kultūringo žmogaus bruožų, kurie atsiskleidžia ir suklesti tik nuosavybės sąlygomis.

Deja, valstybiniai universitetai užkrečia socialistine gražbylyste, o vėliau etatinėse tarnybose inteligentai tampa pavydžiais nuosavybės priešais. Dar kuriantis Lietuvai, lenkų romantikų pastangomis jau buvo sugriauti stambūs ūkiai, pramoninės dvarų verslovės. Inteligentija, ypač humanitarinė, sparčiai raudo, miestuose plito pažangietiškos aktyvistinės mados, artėjo socialistinė revoliucija.

Bet sodžiuose to visiškai nebuvo — nes ten nebuvo nenaudėlių išlaikytinių. Be to, ir inteligentų dauguma dar buvo ūkininkų vaikai. Tad demokratijos siautėjimo sustabdymas ir Smetonos grąžinimas prezidentu buvo dėsninga šių priešingų jėgų susidūrimo atomazga. Smetona niekada neprarado ūkininkų pagarbos — supuvęs fašistinis režimas, diktatūra, autokratiškas asmenybės kultas tebuvo miesto nenaudėlių apkalbos, ir tų buvo nedaug.

O norint suprasti tuometinės savininkų Lietuvos dvasią, geriausias dokumentas — Dariaus ir Girėno priesakai „Jaunajai Lietuvai“.

2009-07-19 Forum.istorija.net

idealizuojate tarpukario laiką, kurio metu nebuvo pasiektas reikiamas šalies išsivystymo lygis

Ką reiškia pasiektas? Reikėjo pasiekti tam tikrą lentyną ir ten įsitvirtinus jau mėgautis, nieko daugiau siekti nebereikia? Ar minty socialistinio penkmečio plano pasiekimai?

galintis suteikti visuomenės daugumai bent normalų pragyvenimą

Socialistinės revoliucijos kyla ne iš vargo, o iš dykumo, neuždirbtų pinigų. Visos tokios idėjos kyla tik nenaudėlių inteligentų galvose. Apskritai pagrįstą nepasitenkinimą gali sukelti tik neteisingumas. Nuosavybės sąlygomis neteisybei nėra vietos plėtotis. Ir tada į pagalbą atskuba išraiškingai susirūpinę inteligentai — artistai, grožinės fiction pasakų kūrėjai, išlaikytiniai filosofai. Jie pasiūlo pavydą vadinti aukštesnio lygio, socialiniu teisingumu.

— Vladas Palubinskas

¹ 2009-09-21 uždaryta pasaulinio garso Lietuvos aviacijos gamykla. Ką tik sukonstravusi atviros klasės pasididžiavimą — naujo standarto net 60 kokybės sklandytuvą LAK-20T.

Nuotraukoje — prieškario technikos pažiba smogiamasis lėktuvas ANBO VIII: