Esame labai susirūpinę dėl tolimesnio Lietuvos Respublikos likimo. Lietuvos visuomenė tiesiogiai nedalyvauja ir šiandien negali dalyvauti valstybės valdyme, nors pagal konstituciją „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“ (2 str.). Demokratinė santvarka Lietuvoje vis labiau pralaimi dėl perdėm sureikšminto politinių partijų vaidmens. Nors jos atstovauja vos keliems procentams gyventojų, tačiau jų atstovai turi įstatymų leidimo teisę. Seime įsigalėjo imperatyvus mandatas. Imperatyvus mandatas yra būdingas autoritarinėms valstybėms, kuomet autokratai paskiria marionetinius deputatus į valstybės tarybą. Seimo nario mandatą gavęs deputatas jau nebeprivalo atstovauti rinkėjams, nors per rinkimus būtent tam jis buvo įsipareigojęs. Tokiu būdu melas ir apgaulė tampa legalia Seimo nario savybe. Lietuvoje paprastą kyšininkavimą pakeitė piktnaudžiavimas valstybine galia ir kitos politinės korupcijos formos. Lietuvoje piliečių teisės ir laisvės virsta imitacija. Masinis rinkimų klastojimas, politinė korupcija, išrinktų deputatų bėgiojimas iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją ir „parsidavimas“ yra rimti simptomai, kad mūsų valstybės valdymas sutrikęs ir vyksta vidinė šalies okupacija.

Donatas Januta: tiesa, kad vokiečiai Pirčiupių kaimą ir jo gyventojus sudegino gyvus. Bet tai nėra visa tiesa. Pirčiupių kaimas buvo vienas iš atkakliausių, besigynusių nuo raudonųjų partizanų. Sniečkaus ir jo pagalbininkų vadovaujami raudonieji partizanai, kitaip negalėdami susidoroti su Pirčiupių gyventojais ir žinodami vokiečių paskelbtas baudas ir keršto būdus, iš pasalų užpuolė ir nužudė kelis vokiečių kareivius prie pat Pirčiupių kaimo. Remiantis žydų šaltiniais, tame užpuolime dalyvavo žydų partizanų būriai „Keršytojas“ ir „Už pergalę“. Naudodami vokiečius kaip savo įrankius, raudonieji partizanai pasiekė savo tikslą — susidorojo su Pirčiupų kaimu. Vokiečiai yra kalti už Pirčiupų kaimo žiaurų sunaikinimą. Bet Sniečkus ir jo tuometiniai pagalbininkai Lietuvoje Motiejus Šumauskas ir Genrikas Zimanas yra tų žudynių vykdymo pagrindiniai kaltininkai. Tos žudynės buvo jų sumanytos ir užsakytos. Prie „Pirčiupio motinos“ paminklo turėtų būti lentelė su aiškiai išvardintais pagrindiniais tų žudynių kaltininkais. Vokiečių pavardės būtų tikrai ne pačiame viršuje. Už Pirčiupių tragediją atsakingi ne vien vokiečiai, bet, kaip ir už dzūkų ūkininkų tragediją, po sovietų skraiste siautę nelietuviai partizanai – banditai.

Algirdas Butkevičius: Lietuvos partizanams rūpėjo ne koks kerštas, kova dėl kovos, kova dėl valdžios, o be jų likusių žmonių ateitis, jų orumas, savivoka, kuo mažiau kančių. Antai literatūros profesoriumi vadintas poetas, publicistas, pasipriešinimo spaudos redaktorius Bronius Krivickas mokė ir jaunus žioplus poetus, mėginančius apdainuoti „Gegužės pirmąsias“, „Penkmečius“, „Tarybines mergaites“.

Lietuvos istoriniai santykiai su lenkais Lietuvai buvo baisiai kenksmingi. Praradome daug savo kultūros, praradome savo sostinę Vilnių, praradome senas Lietuvos gyvenvietes, kai buvome susidėję su lenkais į bendrą Respubliką, lenkams valdant, praradome visą savo valstybę.

Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis? Neapykanta Rusijai, jos išsižadėjimas ir ištikimybės priesaikos Lenkijai — meilė be atsako? Žinių radijo 2009 birželio 29 dienos klausimas.