Prof. Giedrius Kazimierėnas: siūlau keisti bendravimo su valdžia toną. Valdžia nėra ta publika, su kuria reikia kalbėti mandagiai, ypač pataikaujamai — nustokime būti savo tarnų tarnai, rinkimų įrankiai. Antra, reikia užblokuoti valdiškai finansuojamus koncertus, parodas — jie neverti nei mūsų pinigų, nei dėmesio. Tegul valdininkai patys naudoja tą antimeną, kurį remia. Antai Šiuolaikinio meno centre buvo britų dailės paroda — kubinis metras dramblio mėšlo. Štai tegul ir karo tas mėšlo gabalas Seime. Arba muilo likučiai, pavogti iš išvietės — tegul juos ir susidėlioja ant turėklų Seime. Jie mažina finansavimą Valdovų rūmams ir dairosi į Gugenheimą. Gal nebeapsimoka Valdovų rūmų statyti todėl, kad į juos jau sutelktas prokuratūros ir visuomenės dėmesys — jau neišplausi pinigų? Kas turi teisę siūlyti Gugenheimo muziejų, kai mes išgyvename tokį sunkmetį? Kaip galima nesijaudinti, juk tautai gresia didžiulės, milijardinės išlaidos!

Vargu ar rasi pasaulyje kitą šalį, kurioje vos trims milijonams žmonių tektų pusšimtis aukštųjų mokyklų. Galiu lažintis, kad po keleto metų kas antras bedarbis turės vadybininko diplomą — Vakaris Deksnys.

Žygintas Kačanauskas: Valstybės iždo „deficitui“ virtus praraja tarp valdiško išlaidavimo ir valstybės pajamų, ekonominės politikos patarėjai R. Kuodis, G. Nausėda ir pan. siūlo prievartą nukreipti ne valdžios išlaidų sutramdymui, o dar didesnių mokesčių išmušimui iš juos sunešančios tautos.