Lietuvą puošia diplomuoti bedarbiai
Visiems žinoma, kad lietuviai pamišę dėl aukštojo mokslo. Vargu ar rasi pasaulyje kitą šalį, kurioje vos trims milijonams žmonių tektų pusšimtis aukštųjų mokyklų.
Regis, tokia valstybė turėtų klestėte klestėti — į ją, kurioje tiek daug šviesių protų, turėtų nenutrūkstamai plūsti užsienio investicijos. Kodėl taip nėra?
Kad vokiečiai ar amerikiečiai informacinių technologijų centrus kuria Indijoje — dar suprantama. Negi mes nusileisime iki tenykščių algų lygio? Bet kai automobilių gamyklos statomos Čekijoje arba Slovakijoje, kur darbo jėga anaiptol nėra pigesnė negu Lietuvoje, jau kyla įtarimų.
Arba tai — tarptautinio lygio sąmokslas, arba svetimšaliai piniguočiai yra visiški neišmanėliai.
Kažkodėl jie baksnoja į mūsų universitetus ir kolegijas, aiškina, kad mums reikia inžinierių ar kitokių specialistų. „Nesąmonė, — atšauname — mūsų sėkmėi reikia aktyvistų vadybininkų!“.
Rengti valdovus yra kiekvienos aukštosios mokyklos garbės reikalas. Taip, kaip prieš dešimtmetį buvo masiškai kepami anglų kalbos „specialistai“ ir „teisininkai“. Dabar tokių sunkiai darbą randančių diplomuotų specialistų pilna ant kiekvieno kampo.
Galima lažintis, kad po keleto metų kas antras bedarbis turės vadybininko diplomą. Pirmieji daigai jau matyti: skelbimų skiltyse šios specialybės atstovai dažniausiai minimi ties skyriumi „Ieško darbo“.
Galbūt tuomet universitetai atsitokės ir puls rengti inžinierių arba aukštųjų technologijų specialistų. Bet ar tuomet bus galima nusamdyti padorų stalių, plytelių klojėją, suvirintoją, sodininką? Diplomuotų valdovų šalyje tokių profesijų meistrai — baltos varnos.
— Vakaris Deksnys,
2009-09-18 „Lietuvos rytas“ Nr. 215