(1944 – 2011)

Turinys
  1. Išsilavinimas
  2. Internetinė kūryba
  3. Skaitmeninė leidyba
  4. Edukacinė veikla
  5. Eksperto veikla
  6. Bibliografija
  7. Apdovanojimai

Išsilavinimas ir mokslinė veikla

Nerutė Čeknytė 1967 metais baigė Vilniaus universitetą, įgydama matematikos specialybę. 1973 metais Vilniaus universitete apsigynė matematikos mokslų daktarės disertaciją (Ph. D). Mokslinio darbo sritis — atsitiktinių sekų statistinė analizė, parametrų pokyčio radimo problemos. Paskelbė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių. Vadovėlio „Įvadas į atsitiktinių sekų statistinę analizę“ (1998) autorė.

Nerutė Kligienė iki mirties 2011 m. dirbo Matematikos ir informatikos instituto vyresniąja moksline bendradarbe, Multimedijos centro humanitarams projektų vadove bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente, dėstė tikimybių teoriją, matematinę statistiką ir atsitiktinių sekų statistinę analizę.

Internetinė kūryba

Nerutė Kligienė buvo dalykinių lietuviškų svetainių pradininkė ir viena iš produktyviausių Lietuvos internetinių buveinių kūrėja ir organizatorė. Jos šaknys — lietuviško kaimo tradicijoje, jo erudicijoje ir meniniuose sugebėjimuose. Nerutės tėvas — medžio drožėjas, plataus akiračio šviesuolis, tautodailininkas Jonas Čeknys.

Internetinę kūrybą Nerutė pradėjo 1995 metais, suburdama įvairių specialistų grupę ir ėmusi vadovauti WWW buveinių kūrimo projektams. Nuo 1996 metų įsijungė į UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ (prie Lietuvos Matematikos ir informatikos instituto) veiklą.

„Lietuviškos knygos metai“ — pirmasis toks darbas, atliktas 1996-1997 metais, pripažintas „Lietuvos internete“ garbės žymūnu. Svetainė skirta pirmosios spausdintos lietuviškos knygos — Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai…“ — 450 metų sukakčiai pažymėti (1547-1997). 1998 metais išleista trikalbė (lietuvių, anglų ir vokiečių k.) CD plokštelė — pirmoji elektroninė knyga Lietuvoje apie pirmąją spausdintą lietuvišką knygą: „Lietuviškos knygos metai – Year of the Lithuanian Book – Jahr des Litauishen Buches“.

„Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda“ Nerutei vadovaujant buvo įkurta 1998 metais. Tai Lietuvos kultūros paveldo pristatymo centrinė svetainė (tuometinis portalas, jau nebeatitinkantis dabartinio portalo supratimo), sukurta pagal Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtualios parodos nacionalinę programą. Ji sieja net 25 atskirus projektus, internete atspindinčius Lietuvos istorijos, valstybės, baltų archeologijos, liaudies ir elito kultūros, religijos, intelekto, meno, tautinių mažumų kultūros apžvalgas. Šie parodų rūmai taip pat nusipelnė „Lietuvos internete“ „auksinio kryžiaus“. Medžiagą trumpam susipažinimui padėjo surinkti įvairių kultūros ir mokymo įstaigų darbo grupės, kurios toliau kūrė savas svetaines, susietas su šia centrine svetaine. Projektas buvo užbaigtas 2000 m. ir po to tik retkarčiais atnaujinamas. Kai kurios atskirų projektų svetainės išnyko arba „migravo“, nepalikdamos savo naujo adreso. Tokios pirmųjų „portalų“ patirtys…

„Žemaitija – Samogitia“ sukurta 1998 metais kartu su Žemaičių kultūros draugija. Tai elektroninė Žemaitijos enciklopedija su paieška, garso įrašais, paveikslais. Labai išsamus Žemaitijos istorijos, kultūros, gamtos, žymiausių jos asmenybių, miestų ir miestelių pristatymas. Jos pagrindu išleista ir kompaktinė plokštelė. 1999 metais ši svetainė tapo „Lietuvos WWW čempionato“ laureate. 2000 metais svetainės tvarkymas buvo perduotas Žemaičių kultūros draugijai.

„Postilei — 400“ įkurta taip pat su Žemaičių kultūros draugija 1998 metais. Tai internetinis leidinys, skirtas Mikalojaus Daukšos „Postilės“ 400-osioms metinėms, istorijai, M. Daukšos asmenybei ir su ja susijusiems Lietuvos kultūros faktams. Tarptautinės ekslibrisų parodos, skirtos šiam jubiliejui, darbai, žemaičių žmonės ir žemė rodomi pirmojo LDK spausdinto lietuviško rašto kontekste. Ši svetaine gavo diplomą tarptautiniame kino ir multimedijos festivalyje AVANCA’99, vykusiame Portugalijoje, taip pat tapo „Lietuvos WWW čempionato“ 1999 metų laureate. 2000 metais šios svetainės tvarkymas buvo perduotas Žemaičių kultūros draugijai.

„Žydai Lietuvoje“ — kartu su Lietuvos žydų bendruomene 1998 metais sukurta svetainė. Internete pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos žydų-litvakų kultūra: istorija, kalba, Vilnius kaip Lietuvos Jeruzalė, religinė tradicija, sinagogos, Lietuvos žydų kultūros atgimimas. Svetainė baigta kurti 2000 metais. Vėliau ji tapo Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo CD dalimi.

„Lietuvos muziejai“ — 1999 metais laimėtas „Atviros Lietuvos“ fondo konkursas portalui sukurti. Portalas aprėpia visus šalies muziejus. Jame pristatomi respublikiniai, savivaldybių, nacionaliniai, regioniniai, žinybiniai ir privatūs muziejai (jų apie trys šimtai). Pateikiamos naujienos ir įdomiausios parodos, nuorodos į veikiančias ir kuriamas muziejų interneto svetaines. Muziejininkai čia gali rasti patarimų, kaip skaitmeniniu būdu pavaizduoti jų saugomus eksponatus, čia rengiami virtualūs seminarai. 2001 metais Muziejai.mch.mii.lt gavo nuosavą domeną Muziejai.lt, tapo „Lietuvos internete“ garbės žymūnu. Nuo 2004 metų šį portalą savarankiškai prižiūri Žemaičių kultūros draugija.

„Meno leidiniai“ — 2000 m. bendras su Vilniaus dailes akademija projektas. Testinis interneto leidinys, pristatantis visus meno leidinius, išleistus Lietuvoje nuo 1997 metų. Pateikiamos trumpos jų anotacijos, iliustracijos, duomenys apie leidyklas. Pastaruoju metu leidinys nebepildomas naujais duomenimis.

„Lietuvos dailės muziejus“ — 2000 metais įkurta svetainė, kurioje pristatomi visi muziejaus padaliniai (Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje), edukacinė veikla, moksliniai tyrimai, kolekcijos ir naujausios parodos. Dabar portalą tvarko LDM Skaitmeninių leidinių centras.

„Lietuvos vienuolynai“ — interneto svetainė ir CD albumas papildytas nauja medžiaga, anglų kalbos tekstais. Skaitmeninis leidinys supažindina su Lietuvoje veikusių vienuolijų kultūriniu ir dvasiniu palikimu. Leidinys gausiai iliustruotas, pateikiama vienuolynuose skambėjusi muzika bei vaizdo įrašai. Jame yra 100 straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis, 500 iliustracijų, 14 vaizdo ir garso įrašų, grigališkojo giedojimo pavyzdžių. Deja, originali paieškos sistema dėl vis stiprėjančių saugos priemonių skaitmenoje tapo neveiksnia.

„CHIMER“ — vaikai tiria kultūros paveldą ir jį pateikia internete mobiliosiomis technologijomis. 2001-2005 m. Europos komisijos paremtas 5BP projektas. Projektu buvo tiriami metodai ir įrankiai, tinkami mokyklinio amžiaus (9-12 m.) vaikams visoje Europoje, kad jie galėtų patys kurti savo kaimo, miesto, regiono kultūros paveldo atvaizdą skaitmeninėje erdvėje. Projektu siekiama vystyti vaikų kūrybiškumą ir įgūdžius, jiems nagrinėjant ir pateikiant savo aplinkos kultūros objektus ir šaltinius, susietus su geografinėmis sistemomis, vietovės vektoriniais žemėlapiais. Projekte dalyvavo vaikai iš Čekijos, Ispanijos, Lietuvos, Vokietijos ir tų šalių bei Suomijos, Olandijos ekspertai. Lietuvai atstovavo Vilniaus „Minties“ gimnazija bei Matematikos ir informatikos institutas.

„Aruodai“ — lituanistikos paveldo informacinė sistema, veikia nuo 2003 metų. Pagrindinis projekto tikslas buvo sukurti lietuvių kultūros šaltinių saugyklą, leidžiančią šiuolaikiškai saugoti ir tirti kalbos, folkloro, etnologijos, archeologijos, istorijos duomenis. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas simboliškai pavadintas aruodais — į tvarkingai išdėstytus lietuviško svirno aruodus pilami, juose saugomi ir iš jų semiami grūdai. Elektroniniuose lietuvių kultūros aruoduose kaupiami, sisteminami ir aprašomi lietuvių etninės kultūros duomenys, deja, su pertrūkiais. Šiuo metu pildoma dalis skirta Jono Basanavičiaus tautosakos skaitmeninei bibliotekai, užsibrėžus pateikti skaitmenoje visą Basanavičiaus surinktą tautosakos rinkinį, išleistą 15 knygų. Ši virtuali biblioteka pasiekiama ir kitu keliu „Knygadvaris“.

Svarstome.lt — specialistų bendradarbiavimo ir sąveikos internete aplinka. Projekto tikslas — plėtoti interaktyviąją viešąją politiką bei el. konsultacijas Lietuvoje. Pirmasis bandymas buvo ALF inicijuotas ir paremtas projektas, pagal kurį sukurta interaktyviosios viešosios politikos diegimo Lietuvoje metodika išbandyta rengiant „Ilgalaikės Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2015 m. strategijos projektą“, realizuotą interaktyvioje interneto svetainėje Svarstome.lt. Svetainė aktyviai veikė nuo 2003 metų, joje vyko keletas el.konsultacijų, tarp jų ir kompiuterijos lietuviškosios terminijos klausimais, kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje. Dabar ji tarnauja kaip archyvas, nuomonių saugykla.

Musicalia.lt — infotechnologijų įrankiai nykstančio kultūros paveldo išsaugojimui, tyrimui ir intelektinės nuosavybės teisių tvarkymui (2003 – 2005). Pirmieji konkretūs projekto rezultatai pateikti www.musicalia.lt, kur galima rasti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomų ankstyvosios muzikos rankraščių vaizdus, jų aprašus, kartu pasiklausyti tos muzikos įrašų ir pasižiūrėti senosios muzikos atlikimo vaizdo įrašų. Paieškos sistema padeda surasti kūrinį pagal keletą skaitytojui patogių rodiklių. Yra galimybė interaktyviai užsisakyti reikalingo rankraščio CD plokštelę. Vienas iš tokių pavyzdžių: XVII a. gaidų rankraštis iš Sapiegų albumo „Cancione“ (2005 CD), kurį galima užsisakyti svetainės paslaugų skyrelyje. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (IVPK) šį projektą pristatė Pasaulio viršūnių apdovanojimui (WSA) kaip 2007 metų nacionalinio konkurso „Geriausio el. turinio projekto“ nugalėtoją el. kultūros kategorijoje. Lietuvoje 2007 metais jis buvo inovatyviausias el. kultūros srityje. 2010 buvo nominuota (vienintelė iš Lietuvos) pasauliniam konkursui „2010 EUREKA Innovation Award“.

„Tautos kilmė“ — kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu (MELI) sukurta skaitmeninė knyga moksleiviams, veikia nuo 2007 metų.

ENRICH — Europos sąjungos programos „eContentPlus“ projektas „Europos kultūros paveldo įtinklinti resursai ir informacija“ (European Networking Resources and Information Concerning Cultural Heritage). Matematikos ir informatikos institutas šiame projekte atsakingas už gautų rezultatų vertinimą bei Lietuvos mokslų akademijos skaitmeninių rankraščių pateikimą Europos skaitmeninių talpyklų lankytojams.

Skaitmeninė leidyba

Nerutė Kligienė buvo skaitmeninės leidybos kursų Lietuvoje inicijatorė, organizatorė, dėstytoja ir plėtotoja. Baigė tarptautinius kursus: International Summer School Digital Preservation of Medieval Manuscripts and Early Printed Books (1999 m. Sofijoje), Digital Publishing Courses of Center for Advanced Media Prague (2000 m. Prahoje), Summer Institute for Knowledge Sharing (2001 m. JAV Kalifornijos universitete), Comenius/Gruntvig programoje kvalifikacijos kėlimo kursus Creating E-Learning Courses – Hands-on Tools & Practical Tips (2007 m. Maltoje).

Nuo 1996 m. įsijungė į UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ (prie Lietuvos Matematikos ir informatikos instituto) veiklą — vadovauja multimedijos produktų kūrimo projektams. Jai vadovaujant, buvo sukurti ir išleisti interaktyvūs kompaktiniai diskai (CD):

  • Lietuviškos knygos metai – Year Of The Lithuanian Book – Jahr Des Litauishen Buches (CD-ROM, ISBN 9986-680-09-3, 1998 m.)
  • Lietuvos knygos veikėjai. Biografijų žodynas. (ISBN 9986-680-27-1, 2004 m.)
  • Lietuvos nacionalinės bibliotekos rankraščių kolekcija (ISBN 9986-530-86-5, 2002 m.)
  • Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldas (ISBN 9986-680-20-4, 2001 m.)
  • Lietuvos vienuolynai – Lithuanian Monasteries (CD-ROM, ISBN 9986-571-X, 2000 m.)
  • Training of Trainers on Digital Publishing (skaitmeninės leidybos dėstytojų ruošimas — UNESCO remtas mokymo projekto CD, 1999 m.)
  • XVII a. gaidų rankraštis „Cancione“ (Sapiegų albumas, užsakomasis CD, 2005 m.)
  • Žemaitija – Samogitia (CD-ROM, ISBN 9955-441-01-1, 2000 m.)

CD plokštelių aprašas — atskirame lape.

Edukacinė veikla

Nuo 1999 metų Nerutė Kligienė vadovavo „Atviros Lietuvos“ fondo inicijuotam projektui „Elektroninės leidybos mokymo kursų programa“, organizavo skaitmeninės leidybos kursus, mokymo medžiaga pasiekiama internete.

1999-2000 metais vadovavo dviems UNESCO remiamiems projektams:

  1. Skaitmeninės leidybos dėstytojų ruošimas (Training of Trainers on Digital Publishing);
  1. Ugdymo, naudojant internetą, kultūros srityse taikymas ir mokymo medžiagos dėstytojams bei naudotojams paruošimas (Courseware for Training of Trainers and Users on the Special Applications of Internet-based Services in Fields of Cultural Education).

„Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ (2006-2008 ESF projektas MMV) — mokslo ir technologijų žinių sklaidos interneto svetainės, sujungtos į bendrą portalą, kuriame viena iš dalių yra multimedijos mokymo svetainė. MMV projektas 2008 metais išrinktas geriausiu Vilniaus apskrityje tarp daugiau kaip šimto pretendentų.

Vaikai pasirinko specialybes, artimas mamos interesams. Sūnus Skirmantas, ne kartą pasižymėjęs matematikos olimpiadose, yra baigęs matematiką Vilniaus universitete, Pietų Kalifornijos universitete (JAV) apgynęs matematikos PhD ir dabar dirba Amerikoje, „Google“ projektuose. Dvi dukros Norvyda ir Giedrė baigė dizainą Vilniaus dailės akademijoje ir abi dalyvavo ir dalyvauja, kuriant Lietuvos kultūros paveldui skirtų interneto projektų dizainą. Jauniausioji dukra Giedrė dabar dirba Australijoje, Sidnėjaus universitete ir ten mokosi doktorantūroje. Iš trijų vaikų tik viena dukra liko Vilniuje, tokia globalizacijos kaina.

Eksperto veikla

Nerutė Kligienė buvo Europos sąjungos programų BP6, BP7, „EuroStars“ ir „EUREKA“ ekspertė. 2000 metais dalyvavo kaip „EuroPrix2000 MultiMediaArt“ konkurso teisėja Austrijoje, Zalcburge, atrenkant geriausius Europoje multimedijos darbus, recenzuoja mokslinius straipsnius, teikiamus žurnalui „Informatica“, buvo aktyvi ALF projektų ekspertė, 2003 ir 2006 metais Europos komisijos kvietimu dirbo „eContents“ programos Directorate General Information Society pateiktų paraiškų vertinime, nuo 2003 metų „eEurope-plus“ Programme 2003/04 ir Marie Curie Mobility projektų vertinimo ekspertė.

Apdovanojimai

2008 metų Lietuvos mokslo premija Nerutei Kligienei technologijos mokslų sekcijoje skirta už 1995-2007 metų darbų ciklą „Informacinės technologijos lietuvių kalbai ir kultūrai“ (Taikomosios mokslinės veiklos – eksperimentinės plėtros darbai) kartu su bendradarbiais Antanu Lipeika, Evaldu Ožeraičiu ir Laimučiu Telksniu.

Daugelis Nerutės Kligienės darbų laimėję „Lietuvos WWW čempionatus“, tapę Top.lt prizininkais, pripažinti „Lietuvos internete“ garbės žymūnais, įvertinti „auksiniu kryžiumi“.

Edvinas Giedrimas

Nerutė Kligienė