Karaliaučiaus srities vietovardžiai

Noriu praneši iš įvairių šaltinių neseniai baigęs surinkti istorinius Mažosios Lietuvos georeferencinius duomenis į vieną GIS žinyną. Žinyną sudaro dabartinės Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg, seniau Koeningsberg, Kauningarbs, lotyniškai Regiomons) lietuviški vietovardžiai bei jų vokiškos ir rusiškos atmainos. Šiame atnaujintame rinkinyje dabar apie 4000 gyvenviečių ir 600 upių (įkurtuvių metu buvo 2873 vietovardžiai).

Vokiški Karaliaučiaus srities vietovardžiai kito, tad juos aprašant teko pasirinkti laiko ruožą. Išsirinkau patį seniausią jų klodą, nes jame baltiškumas geriausiai atsispindi, vėliau prasidėjo palaipsnis vietovių pervadinimas vokiškai. Vokietinimas ypač įsismarkavo 1938 metais, kai vienu mostu buvo panaikinti visi dar likę baltiškos kilmės vietovardžiai.

Pastangų sudaryti istorinės raidos žemėlapį būta ir anksčiau, bet žymiai mažesne apimtimi, ne visomis kalbomis ir be GPS koordinačių. Rinkdamas žinias iš daugelio vietų, rėmiausi keliais pagrindiniais šaltiniais.

1. Aleksandro Miuicelio Prūsijos karalystės vietovardžių žodynas (Alexander August Mützell: „Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des Preussischen Staats“) yra puikus ankstyvųjų užrašymų šaltinis, išleistas Halėje 1821 m.
2. Vincas Vileišis: „Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje ligi didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje su žemėlapiais“, knyga išleista 1935 metais Kaune.
3. Povilas Kušneris: „Etninės teritorijos ir jų ribos“ (Павел Иванович Кушнер (Кнышев): Этнические территории и этнические границы) 1951 metais Maskvoje, TSRS Mokslų akademijos leidykloje.
4. „Karaliaučiaus srities gyvenvietės. Glaustas žinynas“ (Населённые пункты Калининградской области. Краткий справочник) 1976 m. Karaliaučiuje.
5. Vilius Pėteraitis: „Mažoji Lietuva ir Tvanksta: daugiau kaip 4000 metų nenutrūkstamos baltiškosios vandenvardinės kultūros raida“. Išleista 1992 metais Mokslo ir enciklopedijų leidykloje Vilniuje. Ypač pravertė čia surinkti upių vardai.
6. Daiva Deltuvienė: „Baltiški Mažosios Lietuvos XIV-XVIII a. oikonimai“, 2006 metais Vilniaus universiteto leidykloje. Monografijoje kruopščiai surinktos taisyklės, kaip atpažinti vokiškai užrašytus pavadinimus ir atversti juos baltiškais.
7. Manfredas Švarcas: „Rytų Prūsijos vaizdų archyvas“ (Manfred Schwarz: „Landsmannschaft Ostpreußen“ e.V.) internete su žemėlapiais. Ypač padėjo pateiktas vietovardžių sąrašas.
8. GOV (das Genealogische OrtsVerzeichnis) — Kompiuterinės genealogijos draugijos GenWiki projektas. Šio talkos žinyno kūrėjai (net ir vokiška „Vikipedija“) nustebino savo drąsa ir įžvalgumu. Čia nesibaiminant yra nurodomos baltiškos daugelio vietovardžių etimologijos. Verta paminėti Karaliaučiaus kvartalų lietuviškus pavadinimus, o taip pat labiausiai į Vakarus nutolusį oficialiai pripažintą baltišką vietovardį — Kadagių ragą (Kaddighaken).
9. Vokietijos valstybinės kartografijos ir geodezijos tarnybos internetinė fototeka su 1936 m. Berlyne išleistais Reicho nuo 1816 m. 1:100000 žemėlapiais.
10. Labiausiai turiu padėkoti šviesaus atminimo Rimantui Lazdynui už ilgametį jo triūsą, perkeliant į internetą Rytų Prūsijos lietuviškus vietovardžius, iš pradžių dirbant „Vikipedijoje“, vėliau persikėlus redaktoriumi enciklopedijoje Lietuvai.lt. Jo pateikti vietovardžiai buvo pirmasis svarus indėlis šiai duomenų bazei sukurti.
11. Stengiausi nenutolti nuo vienintelio oficialaus Lietuvos dokumento iš turimų šaltinių — „Tradicinių lietuviškų vietovardžių“ sąrašo, kurį parengė Marija Razmukaitė, ir 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu patvirtinto Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šiame sąraše yra apie 500 gyvenviečių, upių ir ežerų pavadinimų. Vis dėlto akivaizdžias klaidas ryžausi taisyti, antai kur vokiški Jurgaiten ir Jurgaitschen buvo transkribuoti į tokį patį vietovardį Jurgaičiai. Taip pat stengiausi rasti kuo tikresnius, pirminius vietovardžius, antai minėtame nutarime esančios gyvenvietės Balga autentiškesnis paliudytas pavadinimas yra Vandenava.

Sukaupus gyvenviečių pavadinimus, teko atidžiai atrinkti jų atitikmenis kitomis kalbomis ir susirasti tikslią jų vietą (geografines koordinates). Pirmiausia rėmiausi prūsiškais 1:25000 mastelio (Messtischblatt TK 25) žemėlapiais, išleistais jau po 1938 metų, ir lyginau juos su rusiškais bei lietuviškais šaltiniais. Tada suregistravau GIS duomenų bazės pavidalu su techniniu aprašu ir įkūriau Townames.com. Parsisiųsti (download) gyvenviečių ir upių duomenų bazes ir jomis naudotis galima laisvai, o platinti — pagal nekomercinę „Kūrybinių bendrijų“ licenciją CC BY-NC.

Išsamius Karaliaučiaus srities gyvenviečių ir upių sąrašus su tiksliomis jų URL ir GPS koordinatėmis ir vardais trimis kalbomis galite apžiūrėti tiesiogiai internetu, hipertekstiniu pavidalu. Dabartinį vietovardžių sąrašą galima gauti ir SQL užklausa „select“. Kalvų, piliakalnių, klonių, girių vardus, salų, įlankų ir kitus svarbius vandenvardžius dar teks įtraukti ateityje. Linkiu smagaus žemėlapio žvalgymo!

Dėkoju Lietuvos kartografų draugijos pirmininkui prof. Algimantui Česnulevičiui, Maps4u.lt leidėjui, Atvirojo atlaso OSM lietuviškos dalies reguoniui Tomui Straupiui, taip pat kraštotyros žygeiviams Rimantui Matuliui ir archeologui dr. Valdemarui Šimėnui už žinias ir pagalbą, sudarant šią duomenų bazę.

Norintys paremti šio Karaliaučiaus srities vietovardžių GIS žinyno išlaikymą ir plėtrą, galite spausti Donate ir nurodyti aukojamą sumą. Ačiū!

Valentinas Juškevičius

Kintų moksleivio Vytenio Papievio piešinys Kristijono Donelaičio 300-osioms metinėms: