The Germanic origins of the Lombards are supported by the 8th-century Latin History of the Lombards by the monk Paul the Deacon. In this work—as in Jordanes’ 6th-century Getica—it is mentioned that both the Goths and the Lombards migrated to the Apennines from the coast of a shallow bay with a long, stretched-out Baltic Sea island called “Skendzia,” mistakenly assumed to be the Scandinavian Peninsula. However, GIS analysis, historical geography, numismatics, genetic research, the language of Lombard writings from that time, their Lithuanian personal names, and especially the abundance of related place names, suggest an alternative origin.

Langobardų germaniškumas remiamas VIII a. vienuolio Pauliaus Djakono lotyniška „Langobardų istorija“, kurioje, kaip ir VI a. Jordanio „Getikoje“, paminėta, kad tiek gudai, tiek ir langobardai į Apeninus atsikraustę iš nuo lėkštos įlankos kranto matomos ilgos išriestos Baltijos jūros salos, vardu „Skendzia“ — klaidingai spėjant, jog tai Skandinavijos pusiasalis. Tačiau GIS analizė, istorinė geografija, numizmatika, genetiniai tyrimai, to meto laukobardų – longobardų raštų kalba, jų lietuviški asmenvardžiai ir ypač gausūs vietovardžiai paneigia langobardų germaniškumą.