Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

HTML5 garbės ir W3C gėdos žymuo

Vakar WWW architektų taryba W3C paskelbė reklaminį HTML5 piešinį. Dar visokių papildomų grafinių ženkliukų. Ir įvaizdžio lipdukų, socialinės priklausomybės marškinių pavyzdžių.

Kaip gali grafika išreikšti HTML standarto aprašą, techninę ar socialinę internetinio saityno pažangą? Niekaip. Nors tai susitarimo ir vaizduotės reikalas, prasimanyti galima visko. Bulvarinės rinkodaros taisyklė: „gerai reklamai geros prekės nereikia“. Išvis prekės nereikia — užuot aiškinus savybes ir privalumus, automobilį reklamuoti geriausia rodant romantiškus vaizdus pro jo langą.

Bet dar nenusisukit į langą, pažiūrėkit į ekraną — čia tikrai yra ko pasimokyti ir kuo pasigrožėti.

1. Žymuo ir kiti ženklai grakštūs, vien atviro standarto grafikos formatais SVG ir PNG. Ypač išryškėja SVG privalumas grafikai: mažas XML kodo svoris ir išliekanti ta pati kokybė, keičiant paveikslo dydį.
2. Raidės neįprasto braižo ir įvairios, tokių fontų, kurių mano kompiuteryje nėra — nes tinklapyje įdiegtas WOFF, tad naršyklė įkrauna ir rodo išorinius fontus iš interneto.
3. Tinklapis dailus ir platus kaip parodos plakatas, išdėstymas kaip vitrinoje, tarsi tai būtų menininkams įprastas „Photoshop“ paveikslas ant blizgaus žurnalo popieriaus arba „Flash“ grafika. Bet ne, tinklapio kodas švarus ir tekstinis, išdėstymas taip pat be grafinių ramentų ir be ‹table› gardelių, prasminiais HTML sklypais.
4. Tinklapis „interaktyvus“ — pritaikytas abipusei sąveikai su jo lankytoju be tinklapio perkrovimo. Antai lankytojui renkantis, kuriais jam svarbiais iš kitų su HTML susijusių pažangių standartų papildyti žymenį, HTML5 ženklas kinta iš karto, iškart pasikeičia ir jo įterpimo kodas, išduodamas pasiėmimo sklype ‹textarea›.

Puiki priemonė sudominti vaikams saityno standartais, išsibandyti pažangioms tinklapių kūrybos naujovėms, išknaisiojant veikiančio pavyzdžio HTML, CSS, SVG kodą. Ar tinka tokiomis vilionėmis užsiimti standartų tarybai? Taip, jei pritaikymo pavyzdžiai taisyklingi. Deja.

• Dizainas neslankus, „užkalkėjęs“, iš tikrųjų kaip popierinis. VGA, net SVGA lange netelpa, turinio rodyklė užkloja vaizdą šone. O juk internete, jei nėra pateisinamos priežasties, tinklapiai turi būti slankūs, „skysti“, atitikti skaitytojo atverto lango plotį. Šiuo atveju, kaip reklaminei pateikčiai, gal ir galima atleisti tokią menką nuodėmę, bet jinai vis tiek netinka, skelbiant W3C vardu.
• HTML5 žymuo čia reiškia ne vien HTML, bet ir CSS, DOM, SVG, WOFF ir dar daug ką, bet ką, neaišku, ką.

Tokia kalbėsena, būdinga tik žiniasklaidai, sukčiams ir politikams, yra tikras netikėtumas iš pačios W3.org buveinės, anot Jeremy Keith, „nuo vado balno, tiksliau iš žirgo užpakalio“. Džeremis HTML5 žymenį pavadino „Gėdos ženklu“.

Saityno standartų „Širšynas“ WaSP, nesitenkindamas šitokio reklamos vajaus pasmerkimu, įteikė W3.org tarybai atvirą pareiškimą, kurio paskelbimo internete antraštė taikliai apibendrina nuosprendį:

Didžiuokis, bet nedrumsk vandens!

Šis žmonių protų drumstimas blogiau už Rimanto Liuberto širdingai priimtą HART terminą — tas, nors ir perteklinis, nebuvo toks klaidingas.

Vyriausiasis HTML5 architektas Ian Hickson, kurio dėka, išsprendus esminį prieštaravimą tarp AJAX programuotojų ir WWW standartų tarybos, nesutrūkinėjo, o naujai gyvenimo kokybei atsigavo interneto saitynas, išvis panaikino standarto numeriavimą kaip nelogišką ir klaidinantį, paliko tik ‹doctype html› žymą tinklapiui atpažinti. Anot Paolo Sordi,

žodžiai reiškia ir veikia: neaiškiai, netiksliai, painiai kalbėdami — klaidingai ir elgiamės, netikusiai dirbame, prastai gyvename.

HTML ir CSS aprašai vis aiškesni, lengviau suvokiami, maloniau skaitomi — tai didelis jų kūrėjų ir standartų tarybos nuopelnas. Ir svarbus įgyvendinimo, paplitimo, taisyklingos tinklapių kūrybos, pagarbos standartams veiksnys. Bet tai pasiekta be bulvarinės reklamos agentūrų pagalbos. WWW architektų tarybos uždavinys — suderinti atvirų standartų kūrybą, ištaisyti klaidas, laikytis dalykinės WWW leidybos sąlygų. O kurti pritaikymo pavyzdžius, šviesti dailides, leidėjus, net universitetus ir šalių vyriausybes yra kam.

• Saityno standartų įgyvendinimo aistruolių „Širšynas“, remdamasis savo išmanymu, patirtimi ir autoritetu, sudarinėja mokymo metodikas, padeda universitetams, leidykloms, net vyriausybėms diegti standartus, moko taisyklingos leidybos. Yra ir daugiau aukščiausio lygio meistrų sambūrių, reiktų tokiems telktis ir Lietuvoje.
• Naujovių diegimas labai rūpi naršyklių gamykloms, ypač „Opera“ daug dirba atvirų standartų pripažinimo ir plėtros reikalu, įsteigusi atskirą serverį WWW dailidžių mokymui — bene naudingiausią užeigą šviestis. Ir „Apple“, „Google“, „Microsoft“, „Mozilla“ galima rasti žinių leidėjams.
• Patys tinklapių dailidės mielai dalijasi išmanymu su savo bičiuliais ir lankytojais: Shiny Demos, HTML5 Demos, HTML5 Doctor, HTML5 Gallery, HTML5 Slides, HTML5 Test, HTML5 Validator ir kitur. Gaila, lietuviškai tik pavienės pastabos asmeniniuose dienynuose, ir tos dažniausiai programavimo klausimais.

Lietuviams tinklapių dailidėms (daugelis jų pasklidę po pasaulį, Lietuvoje gal nė pusės nebelieka) turėtų būti patogi ši savišvietos žinių leidykla — tereikia išnaudoti atitinkamą kūrybos ir leidybos sritį, pranešti apie save, savo patirtį, patarti kitiems, o iškilus klausimui, ir pačiam paprašyti patarimo.

Pats įskiepijau tą morkinį žymenį naršyklėn — jis dabar pasirodo, jei atverstas tinklapis skelbiasi jau penktosios kartos. Aišku, tai menkavertis žaisliukas, juk penktosios kartos standartas dar nebaigtas, tad nors šios leidybos staklės „Textpattern“ jau pritaikytos ir paruoštos HTML5, bet tinklapius dar „audžia“ tiksliuoju XHTML, tai nėra skubus reikalas.

— Vladas Palubinskas