Naminio alaus reklama klaidina turistus

Biržai garsėja ir toliau garsinami kaip alaus kraštas. Reklaminiuose lankstinukuose, internete ir turizmo agentūrose turistams siūloma susipažinti su alaus gaminimo tradicijomis, paragauti naminio alaus. Iš anksto susitarus ir didesnei turistų grupei tai gal ir pavyktų pamatyti. Tačiau pavieniams turistams belieka eiti į “Zinutę” ar “Piceriją” arba pirkti bambalį “bravorinio”. Tuo pažintis su “alaus kraštu” ir baigiasi.

Ką patarti dviems vokiečiams?

Pirmadienį apie pietus Biržų centre blaškėsi pagyvenusių vokiečių pora. Pasistatę automobilį-namelį prie senojo restorano, vokiečių turistai klausinėjo praeivių angliškai ir vokiškai, tačiau biržiečiai, negalintys pasigirti kalbų mokėjimu, purtė galvas ir kaltai šypsodamiesi praeidavo pro šalį.

Pasirodo, vokiečiai atvažiavo per atostogas į Biržus norėdami pamatyti, kaip mūsų alaus krašte daromas naminis alus. Specialiai ruošėsi šiai kelionei, išsinuomojo namelį ant ratų. Internete ir turistiniuose leidiniuose skaitė apie mūsų kraštą ir jo alų. Ką galėjau pasiūlyti vokiečių turistams? Pirmadienį muziejus, kuriame jie bent jau galėtų pamatyti alaus gamybos tradicijoms skirtą ekspoziciją, nedirbo. Net jei ir dirbtų, kažin ar dėl dviejų vokiečių kas nors imtų organizuoti “Alaus kelią”. Kaimuose aludarių, namuose nuolat verdančių naminį alų ir savo sugebėjimus rodančių turistams, nėra. “Biržų alus” turi rūsyje įsirengę puikią degustacijų salę, tačiau turistus, o tuo labiau – pavienius, priima nenoriai. “Rinkuškiai” priima turistus, tačiau vokiečius domino anaiptol ne pramoninė alaus gamyba, o medinės statinaitės, malamas salyklas, misa, apyniai, nukošimas ir kitos naminio alaus gamybos tradicijos.

Pasiūliau vokiečiams bent jau užsukti į “Biržų alaus” firminę parduotuvę, pagyriau, kad ten gaminamas tradicinis mūsų krašto alus. Tačiau vyras purtė galvą:

Ilgą kelią į Biržus važiavome ne gerti alaus. Alaus ir pas mus, Vokietijoje, yra daug ir įvairiausio. Norime pažiūrėti, kaip daromas naminis alus.

Vokietis pyko, pradėjo rodyti internete ir turistiniuose leidiniuose rastą informaciją apie mūsų kraštą. Ir visur mirgėjo vokiški žodžiai “Bier”, “traditionelle” “schmackhaft Hausbier” (gardus naminis alus). Vokiečio surinktoje informacijoje buvo rašoma apie keliolika mūsų krašte veikiančių alaus daryklų, apie namuose pagal šimtametines tradicijas daromą naminį alų, kviečiama ne tik pažiūrėti, bet ir paragauti…

Ech, kad taip jie būtų atvažiavę keliomis dienomis anksčiau, kai Miesto šventės metu šaunus Rinkuškių bendruomenės aludaris Jonas Pilies kieme darė alų, siūlė jį ragauti – apmaudžiai pagalvojau. Būtų vokiečiai ir medinių statinaičių, ir kubilų, ir molinių ąsočių bei kitokios egzotikos pamatę. Tačiau šventė pasibaigė…

Beliko vokiečių turistus nukreipti į Biržų turizmo informacijos centrą. Gal ten merginos sugalvos kokią išeitį. O galvoje sukosi nerami mintis: o jeigu tvarką mėgstantys pedantiški vokiečiai pareikš pretenzijas dėl apgavystės ir Biržus paduos į teismą dėl sugadintų atostogų, dėl klaidinančios informacijos ir pareikalaus atlyginti nuostolius dėl nesėkmingos kelionės?

Biržai ir alus skamba po visą pasaulį

O gal tie vokiečių turistai ruošdamiesi kelionei pernelyg pasidavė fantazijoms ir patys prisigalvojo apie Biržuose vos ne kiekviename kieme daromą naminį alų? Pabandėme atlikti eksperimentą: internetinėje paieškos sistemoje surinkome žodį “Biržai” ir prie jo pridėjome “alus”. Rezultatų, kur lietuviškai kalbama apie mūsų aludarystės tradicijas buvo tūkstančiai:

Biržų kraštas nuo seno garsėja savo aludariais ir išties skaniu alumi.
Kaimuose alų darydavo bene kiekvienas ir kiekvienas turėdavo savo technologiją, kurią perduodavo tik sūnums.

Miestas garsus savo istorine praeitimi, vandens telkinių gausumu, vietinių gyventojų svetingumu ir alaus stiprumu.

Po šios švedų invazijos alaus gamyba labai greitai atsigavo ir buvo išleistas įstatymas aludėms tiekti palankiomis kainomis tik geros kokybės alų. Šio įstatymo vis dar laikosi ir dabartiniai aludariai.

Jūs turėsite puikią galimybę paragauti biržietiško alaus, naminės duonos ir sūrio.

Tą patį eksperimentą atlikome ir prie žodžio “Biržai” surinkdami žodelius “bier”, “beer”, “cerveza” bei kitomis alų reiškiančiomis kalbomis. Rezultatai buvo tokie patys. Visomis kalbomis buvo kalbama apie mūsų krašto tradicinį arba naminį alų, kviečiama jo paragauti ir pamatyti, kaip gaminamas.

Angliškai:

Renowned for its many traditional-recipe beer breweries” (yra daug tradicinį alų verdančių bravorų).

and of course you can taste the traditional Biržai beer” (ir, žinoma, paragausite tradicinio biržietiško alaus)

Vokiškai:

Biržai ist als traditionelle Bierbrauerstadt bekannt” (Biržai žinomi, kaip tradicinės aludarystės miestas).

Olandiškai:

De stad is bekend om zijn bierbrouwerij” (miestas yra žinomas senomis aludarystės tradicijomis)

Netgi tarptautine esperanto kalba buvo sakoma:

Kaj estas tradicia bierfareja urbo.

Portugalai apie mūsų kraštą galėjo sužinoti:

E toda a região é renomada por suas cervejarias com receitas tradicionais.

Netgi kažkokiame žydiškame puslapyje šalia nesuprantamų hieroglifų puikavosi nuotraukos su tarpukario laikų aludariais ir to laikotarpio bravorais.

Sakysite, internete rašo kas nori ir apie ką nori. Gerai. Atsiverčiame Biržų turizmo informacijos centro leidinukus anglų, vokiečių, lenkų arba rusų kalbomis:

Biržų kraštas nuo senų laikų garsėja skaniu alumi.

Kaimuose alų virė beveik kiekvienas, ir visi aludariai turėjo savas technologijas.

Remdamiesi senoviniais receptais alų gamina ir dabar.

Priimtas įstatymas įpareigojo virti tik gerą alų, to įstatymo laikomasi ir dabar.

Šiandien biržiečiai trokšta su jumis pasidalinti alaus gamybos paslaptimis.

Apie alų – tik organizuotiems turistams

Taip gražiai pristačius alaus tradicijas ir sugundžius potencialius turistus aplankyti mūsų miestą tik tarp kitko ir toli gražu ne visur užsimenama: priimamos tik grupės. Vienišas, individualiai keliaujantis turistas negalės pamatyti netgi muziejuje “Sėla” įrengtos specialios alaus gamybos tradicijoms skirtos ekspozicijos. Muziejininkė Rūta Kudelkienė pasakojo, kad alaus ekspozicija iškelta į kitas patalpas ir į ją vedamos tik organizuotos grupės: grupei, kurioje mažiau nei 17 suaugusiųjų, kaina – 250 Lt už visą grupę, kai daugiau nei 17 asmenų – kaina 15 litų kiekvienam dalyviui. Muziejininkams pakanka darbo ir su organizuotais turistais. Būna dienų, kai “Alaus keliu” keliauja net 11 ar 12 ekskursantų grupių. Kai “Alaus kelią” reikia užsisakyti prieš mėnesį ar pusmetį, naivu tikėtis, kad kam nors rūpės pavieniai turistai – jiems užteks ir Radvilų bei etnografijos salių…

Puikią degustacijų salę senoviniame skliautiniame rūsyje įsirengė “Biržų alus”. Tačiau ir bravore pageidauja matyti ne pavienius turistus, o organizuotas grupes. “Biržų alaus” darbuotoja Saulė Jonaitienė “Biržiečių žodžiui” pasakojo, kad turistams rengiamos ekskursijos po alaus gamybos cechus, pasakojama, kaip alus verdamas ir kodėl biržietiškas alus kitokio skonio nei kitur. Po ekskursijos rūsio salėje rengiama degustacija, kur turistai gali paragauti įvairaus biržietiško alaus. “Biržų alus” nesiskundžia turistų stoka: per savaitę bravore apsilanko po penkias ar daugiau grupių, o būna, kai priimti reikia ir 3 ekskursijas per dieną. Tačiau ekskursija po “Biržų alų” ir alaus degustacija prieinama tik keliolikos iš anksto susitarusių žmonių grupei. Dėl vieno turisto aludariai, surantama, nesiruošia gaišti, nebent jis sumokėtų 225 litus (ekskursija rengiama ne mažesnei kaip 15 žmonių grupei, vienam žmogui kainuoja 15 litų).

Turizmo informacijos centre turistui taip pat nieko negalėjo pasiūlyti: vienišam turistui ekskursijos surengti neįmanoma. Kaimo turizmo sodybų, kuriose būtų verdamas alus, nėra. Naminis alus Biržuose verdamas labai retai ir tik asmeninių švenčių proga. Keletą kartų per metus pašaliniams jo įmanoma paragauti nebent per kaimų ar bendruomenių šventes.

Individualiai, o ne su “banda”, į Biržus atklydęs turistas apie tradicinį mūsų alų ir jo gamybos tradicijas galės sužinoti… tik iš lankstinukų. Tačiau ir juose pateikiama informacija gerokai skiriasi nuo realybės. Susigundęs reklama ir norėdamas pamatyti, kaip gaminamas biržietiškas alus, turistas gali susigadinti visus metus lauktas atostogas. Norėdamas alaus paragauti, turės eiti į barą arba pirkti alų parduotuvėje. Tačiau kam važiuoti į Biržus, jei bare ar parduotuvėje alaus galima nusipirkti bet kur? O pavieniai turistai sudaro ne ką mažesnį srautą, nei organizuotos ekskursijos…

Darius Mikelionis

2009 m. rugpjūčio mėn. 17 d. „Biržiečių žodis“.