Įsikandę laikykimės kalbos grynumo

„Draugo“ pastangos išlaikyti lietuvių kalbą kuo grynesnę yra pastebimos ir sveikintinos, nors jo puslapiuose dar nemažai keistų kalbinių „įdomybių“, priverčiančių skaitytoją ne tik nusistebėti netikėta žodžių atranka, bet dažnai ir nusišypsoti, nors ir su kartėliu.

Dienraščio dviejose spalio mėnesio laidose tilpo šios antraštės: „Čikagoje pristatyta Lietuvoje gaminama produkcija“ ir „Į orą buvo pakelti NATO naikintuvai iš Šiaulių“. Ar nebūtų lietuviškiau „Čikagoje pristatyti Lietuvos gaminiai“? Ir kas pakėlė tuos naikintuvus? Ar jie patys nebuvo tam pajėgūs? Jei taip, tai Lietuvos erdvės saugumas nėra užtikrintas. Kitur rašoma, kad „velionio palaikai bus kremuojami“. Ir suprask, jei nori, ar jie bus ištepami kažkokiu „losjonu“, ar šių laikų vis dažnėjančiu papročiu sudeginti. Arba vėl, vienas lietuvis prisipažįsta, kad jis buvo ne sukrėstas, priblokštas, bet „šokiruotas“. Kaip įspūdinga! Apie nusipelniusį asmenį sakoma, kad jis „buvo visų respektuojamas ir gerbiamas“. Taip, o sviestas yra sviestuotas. Taip pat nesinori tikėti, kad „Tyrimuose dalyvavo ir keturios varnos“. Pačios, savo noru? Tai tik maža dalis tų kalbinių „puošmenų“, be kurių galėtume puikiai apsieiti. Pabaigai, dažnai pasikartojančių mūsų „naujojo žodyno brangakmenių“ vėrinys: „asas“, „aukcionas“, „džemas“, „grandas“, „herojus“, „dviračio trekas“, „mikrodvikova“, „sprinto startas“, „teniso kortai“, „vakarų divizionas“…

Nepaisant aukščiau minėtų kalbinių mandrybių gausos, pasigirsta balsų, kad išeivijos lietuvių kalba darosi „per gryna“ ir dėl to sunku susikalbėti su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais! Įsikandę laikykimės to grynumo ir nuolat jo siekime. Tai išeivijos lietuvybės pagrindinis ramstis.

— Vytautas Matulionis (Cleveland Heights, OH)

2011 m. sausio 6 d. Čikagos lietuvių dienraštyje „Draugas“