Nors vienalytė meilė yra nuodėmė, bandau kietai užmerkti blakstienas ir tarti: „kiekvienas atsakys pats už save“. Tačiau kai šitas „kiekvienas už save“ ima lįsti viešumon, kai nei užsimerkti, nei neišgirsti darosi nebeįmanoma, esame provokuojami veiksmui arba jo atsisakymui. Atsisakydami veiksmo — pritariame minėtai anomalijai ir taip tampame nuodėmės dalininkais.