Coralitas — kalbos užkalkėjimas

CorALit

CORPUS ACADEMICUM LITHUANICUM

Kai pajacai kalbajobai rengė žygį į talibaną, kai politikai skandavo pasauliui apie lenkišką Magnus Ducatus Lithuaniae, dar buvo juokinga. Bet kai šitokį neraštingumą garsiai demonstruoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto „mokslininkai“, atlaidi šypsena dingsta. Ką ten veikia, kaip įsisavina Lietuvos iždo, Europos paramos ir studentų tėvų pinigus tokie kalbotyros veikėjai, kurie nė Lietuvos vardo nesugeba parašyti be klaidų?

Lithuanica tegali užrašyti tūlas, pramokęs vienintelę užsienio kalbą, ir tą silpnai, apgraibom, aplamai, abuojai. Priebalsis th yra germaniškas, lotynų kalboje tokio niekada nebuvo. Net ir vokiečiai, danai, norvegai, švedai rašo Litauen, olandai Litouwen, tik angliškai Lietuva yra Lithuania.

Bet čia prisistatymas išvis be turinio ir be logikos, vien reklaminiai klyksmai apie „tekstyno reprezentatyvumo“ stiprinimą, „veiksnių įtakojimą“ ir „kolektyvinę intuiciją“. Skelbiama „fantastiška“ naujovė tėra nugvelbtas sąvartynas iš Kauno. „Esamesinės“ rašybos klaidų ir kalbos šiukšlių kratiniu dangstoma minties stoka. O antraštė „CorALit“ — tai paauglio nickas, protestas prieš rašybos taisyklių logiką ir gerų papročių priespaudą. Tsoralitas, koralas, choralas?

Deja, čia ne vaikėziška saviraiška, o valstybės nutautinimo politika: dergti protėvių kultūrą, niekinti Dariaus ir Girėno atminimą, griauti gimtąją kalbą, šalinti lietuvybę iš vartosenos. „Lietuvių kalbotyros klausimai“ pavirto Acta Linguistica Lithuanica, Lietuvių kalbos institutas sandėliuoja Archivum Lithuanicum, o dabar jau ir visas Corpus Academicum Lithuanicum — „CorALit“.

— Vladas